عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«رَغِمَ أَنْفُ، ثُمَّ رَغِمَ أَنْفُ، ثُمَّ رَغِمَ أَنْفُ»، قِيلَ: مَنْ؟ يَا رَسُولَ اللهِ قَالَ: «مَنْ أَدْرَكَ أَبَوَيْهِ عِنْدَ الْكِبَرِ، أَحَدَهُمَا أَوْ كِلَيْهِمَا فَلَمْ يَدْخُلِ الْجَنَّةَ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 2551]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Tegul jo nosis trinasi į dulkes, tada tegul jo nosis trinasi į dulkes ir tegul jo nosis trinasi į dulkes.“ Buvo paklausta: „O Allaho Pasiuntiny, kas jis?“ Jis atsakė: „Tas, kurio tėvai, vienas iš jų arba abu, sulaukia senatvės, bet jis nepatenka į rojų.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 2551]
Pranašas išreiškė pažeminimą ir gėdą taip, tarsi žmogaus nosis apibūdinime dėl pažeminimo liečia žemę, ir pakartojo tai tris kartus. Todėl jis buvo paklaustas, apie ką jis kalbėjo.
Jis pasakė: Tas, kurio tėvai - vienas iš jų arba abu - sulaukė senatvės, bet jie vistiek nebuvo priežastis jam įeiti į rojų, atsižvelgiant į jo negailestingumą ir nepadorumą elgiantis su jais.