عَن عَبدِ الله بنِ الشِّخِّير رضي الله عنه قَالَ:
انْطَلَقْتُ في وَفدِ بَنِي عَامِرٍ إِلى رَسُولِ الله صلى الله عليه وسلم، فَقُلنا: أَنتَ سيّدُنَا، فقال: «السَّيدُ اللهُ»، قُلنا: وَأَفْضَلُنا فَضْلاً، وأعظَمُنا طَوْلاً، فقال: «قُولُوا بِقَولِكُم، أَو بَعضِ قولِكُم، وَلَا يَسْتَجْرِيَنَّكُم الشَّيطَانُ».
[صحيح] - [رواه أبو داود وأحمد] - [سنن أبي داود: 4806]
المزيــد ...
Abdullah Ibn Aš-Šikhir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Iškeliavau su Bani Amir žmonių grupe pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam). Mes sakėme: „Tu esi mūsų vadovas“. Jis pasakė: „Vadovas yra Allahas“. Mes pasakėme: „Tu esi geriausias tarp mūsų palaiminimu ir didžiausias tarp mūsų dosnumu“. Jis atsakė: „Sakyk, ką nori pasakyti, arba dalį to, ką nori pasakyti, bet (pagirdamas mane) neleisk, kad šėtonas tave sugundytų perdėti.“
[Sachych] - [Perdavė Abu Daūd ir Achmed] - [Sunan Abi-Daūd - 4806]
Grupė žmonių atėjo pas Pranašą ir, pasiekę jį, pasakė (pagirdami jį) kai kuriuos žodžius, kurie jam nepatiko. Jie pasakė: „Tu esi mūsų vadovas“. Bet Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jiems atsakė: „Vadovas yra Allahas“. Allahas turi visišką valdžią Savo kūriniams ir jie yra Jo vergai. Jie taip pat sakė: „tu esi geriausias iš mūsų palaiminimu ir aukščiausias tarp mūsų pagal rangą, garbę ir nuopelnus, tu esi didžiausias tarp mūsų dosnumu ir daugiausiai dovanojantis bei kilniausias tarp mūsų“. Tada Pranašas patarė jiems sakyti tai, ką jie paprastai sako be pagyrimo ir nebūti šėtono tempiamiems į perdėjimus ir meilikavimus, kurie veda į tai, kas draudžiama kaip širk bei to preliudiją.