Hadithas: „Tikras tikintysis nedalyvauja nei patyčiose, nei dažnai keikiant (kitus), nei jis būna nepadorus ar įžeidus.“

عَنْ عَبْدِ اللهِ بْنِ مَسْعُودٍ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«لَيْسَ الْمُؤْمِنُ بِالطَّعَّانِ وَلاَ اللَّعَّانِ وَلاَ الفَاحِشِ وَلاَ البَذِيءِ».
[صحيح] - [رواه الترمذي] - [سنن الترمذي: 1977]

Abdullah Ibn Masūd (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Tikras tikintysis nedalyvauja nei patyčiose, nei dažnai keikiant (kitus), nei jis būna nepadorus ar įžeidus.“
[Sachych] - [Perdavė At-Tirmidhi] - [Sunan At-Tirmidhi - 1977]

Paaiškinimas

Pranašas pranešė, kad tai nėra tikra tikinčiojo, turinčio pilną tikėjimą, prigimtis - kritikuoti žmonių kilmę, niekinti ir keikti kitus, arba būti nepadoriam veiksmuose ar kalboje.

Iš hadiso privalumų

1. Tikėjimo neigimas šariato tekstuose yra siejamas tik su uždrausto veiksmo atlikimu arba privalomo veiksmo atsisakymu.
2. Hadisas ragina mus saugoti savo kūno dalis nuo blogų dalykų, ypač kalbos.
3. As-Sindi teigė, kad žodžių „taan“ (šmeižtas) ir „laan“ (prakeikimas) vartojimas rodo, jog šie veiksmai turėtų būti naudojami labai retai, tik tada, kai asmuo tikrai to nusipelnė, ir tai nesumažina tikro tikinčiojo savybių.