عَنْ عَبْدِ اللهِ بْنِ عَمْرٍو رَضيَ اللهُ عنهما قَالَ:
رَجَعْنَا مَعَ رَسُولِ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ مَكَّةَ إِلَى الْمَدِينَةِ حَتَّى إِذَا كُنَّا بِمَاءٍ بِالطَّرِيقِ تَعَجَّلَ قَوْمٌ عِنْدَ الْعَصْرِ، فَتَوَضَّؤُوا وَهُمْ عِجَالٌ، فَانْتَهَيْنَا إِلَيْهِمْ وَأَعْقَابُهُمْ تَلُوحُ لَمْ يَمَسَّهَا الْمَاءُ فَقَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «وَيْلٌ لِلْأَعْقَابِ مِنَ النَّارِ أَسْبِغُوا الْوُضُوءَ».
المزيد
Abdullah Ibn Amrū (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Mes su Allaho Pasiuntiniu (ramybė ir Allaho palaima jam) grįžome iš Mekos į Mediną, ir kai pakeliui priėjome prie vandens šaltinio, kai kurie žmonės asr maldos metu skubiai atliko vudu. Kai juos pasiekėme, jų kulnai buvo sausi, ir vanduo jų nebuvo palietęs. Tuomet Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Saugokitės tinkamai nenusiplauti kulnų, nes to nepadarius jie gali būti sudeginti pragare!“
