Hadithas: „Nepavydėkite vieni kitiems, nekelkite kainų, atsisakykite tarpusavio neapykantos, nesukite vieni kitiems nugaros, ir nekonkuruokite vienas prieš kitą prekyboje. Būkite, Allaho tarnai, broliais

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«لَا تَحَاسَدُوا، وَلَا تَنَاجَشُوا، وَلَا تَبَاغَضُوا، وَلَا تَدَابَرُوا، وَلَا يَبِعْ بَعْضُكُمْ عَلَى بَيْعِ بَعْضٍ، وَكُونُوا عِبَادَ اللهِ إِخْوَانًا الْمُسْلِمُ أَخُو الْمُسْلِمِ، لَا يَظْلِمُهُ وَلَا يَخْذُلُهُ، وَلَا يَحْقِرُهُ التَّقْوَى هَاهُنَا» وَيُشِيرُ إِلَى صَدْرِهِ ثَلَاثَ مَرَّاتٍ «بِحَسْبِ امْرِئٍ مِنَ الشَّرِّ أَنْ يَحْقِرَ أَخَاهُ الْمُسْلِمَ، كُلُّ الْمُسْلِمِ عَلَى الْمُسْلِمِ حَرَامٌ، دَمُهُ، وَمَالُهُ، وَعِرْضُهُ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 2564]

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Nepavydėkite vieni kitiems, nekelkite kainų, atsisakykite tarpusavio neapykantos, nesukite vieni kitiems nugaros, ir nekonkuruokite vienas prieš kitą prekyboje. Būkite, Allaho tarnai, broliais. Musulmonas yra musulmonui brolis, jis jo neskriaudžia, nepalieka be pagalbos ir jo nepaniekina. O dievobaimingumas slypi čia. (rodydamas į krūtinę, pakartojo šiuos žodžius tris kartus). Pakanka blogio, kurį daro žmogus, paniekindamas savo musulmonų brolį. Kiekvienam musulmonui yra draudžiama liesti kito musulmono kraują, turtą ir garbę.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 2564]

Paaiškinimas

Pranašas įsakė musulmonui gerai elgtis su savo tikėjimo broliu ir paaiškino kai kurias musulmonų pareigas vienas kitam bei tam tikras etines nuostatas, įskaitant šias. Pirmoji: nepavydėkite vieni kitiems, tai reiškia, netrokškite, kad kitas musulmonas netektų to, ką turi. Antra: nevartokite be reikalo aukštų kainų garsiai siūlydami didesnę sumą, jei iš tiesų neketinate pirkti. Taip darant, žmogus iš tiesų padeda pardavėjui arba kenkia pirkėjui. Trečioji: atsisakykite tarpusavio neapykantos, kuri reiškia norą kenkti ir yra priešinga meilei. Išimtis taikoma neapykantai dėl Allaho – tokia neapykanta yra būtina. Ketvirtoji: nenusigręžkite vieni nuo kitų, neišsižadėkite ir nepalikite vieni kitų. Penkta: nepulkite vienas kitam kenkti prekyboje. Tai įvyksta, kai žmogus sako pirkėjui: „Aš turiu tokį pat gaminį pigiau“ arba „Turiu aukštesnės kokybės prekę už tą pačią kainą“. Tuomet Pranašas davė išsamius patarimus, sakydamas: būkite kaip broliai – atsisakykite minėtų draudimų ir rodykite nuoširdumą, gerumą, atjautą, švelnumą bei bendradarbiaukite darant gera, turėdami tyras širdis ir nuoširdumą visomis aplinkybėmis. Štai keli šios brolybės reikalavimai: Neskriausti savo musulmono brolio ir neperžengti ribų jo atžvilgiu. Neleisti savo musulmono broliui patirti skriaudos – neatsisakyti jam pagalbos ir nepalikti jo vieno, kai galima padėti bei sustabdyti jam daromą neteisybę. Jis neturėtų jo žeminti ar menkinti jo vertės, žiūrėti į jį iš aukšto ar su panieka – visa tai kyla iš širdyje slypinčios arogancijos. Tada Pranašas tris kartus pabrėžė, kad dievobaimingumas glūdi širdyje. Tas, kurio širdyje jis gyvas – apimantis gerą charakterį, baimę Allahui ir atsakomybės prieš Jį suvokimą – niekada nepaniekins musulmono. Paniekinantis požiūris į brolį musulmoną yra didelė blogybė ir moralinis nusikaltimas, kylantis iš širdyje slypinčio išdidumo. Tada Pranašas pabrėžė ir patvirtino anksčiau išsakytus žodžius, sakydamas, kad kiekvieno musulmono kraujas yra neliečiamas kito musulmono atžvilgiu – tai reiškia, jog draudžiama jį žudyti, žaloti, mušti ir pan.; taip pat neliečiamas jo turtas – iš jo negalima nieko paimti be teisėtos priežasties; ir jo garbė – negalima jo šmeižti ar menkinti jo kilmės.

Iš hadiso privalumų

1. Hadisas įpareigoja daryti viską, ką reikalauja tikėjimo brolystė, ir draudžia visus žodžius bei veiksmus, prieštaraujančius šiai brolystei.
2. Dievobaimingumo esmė – pažinti Allahą, bijoti Jo ir suvokti savo atsakomybę prieš Jį, o tai skatina atlikti teisingus darbus.
3. Akivaizdūs nukrypimai nuo tiesiojo kelio rodo silpną baimę Allahui širdyje.
4. Draudžiama bet kokiu būdu įžeisti musulmoną, tiek žodžiu, tiek veiksmais.
5. Draudžiamam pavydui nepriskiriama situacija, kai musulmonas trokšta turėti kažką panašaus į tai, ką turi kitas, bet nelinki tam žmogui to netekti. Tai vadinama „ghibta“ ir yra leidžiama, nes skatina žmones siekti gerų dalykų.
6. Žmogui iš prigimties nemalonu, kai kitas jį pranoksta kokia nors dorybe. Jei jis trokšta, kad tas žmogus šios dorybės netektų, tai yra smerktinas pavydas. Tačiau jei jis pats stengiasi ją įgyti ir siekia varžytis, tai yra leidžiama.
7. Musulmonas nelaikomas kenksmingu savo broliui prekyboje, jei jis įspėja pirkėją apie didelę apgaulę tam tikrame sandoryje. Toks elgesys laikomas nuoširdžiu patarimu, jei jo tikslas – padėti broliui pirkėjui, o ne pakenkti pardavėjui, nes veiksmai vertinami pagal ketinimus.
8. Musulmonas nelaikomas kenksmingu savo broliui prekyboje, jei pirkėjas ir pardavėjas dar nėra pasiekę galutinio susitarimo dėl kainos.
9. Šiame hadise minimos draudžiamos tarpusavio neapykantos neapima neapykantos dėl Allaho. Priešingai, tai yra pareiga ir vienas tvirčiausių tikėjimo pamatų.