Hadithas: „Tas, kas prisimena savo Viešpatį, ir tas, kas Jo neprisimena, panašūs į gyvą ir mirusį“

عَنْ أَبِي مُوسَى رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ: قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«مَثَلُ الَّذِي يَذْكُرُ رَبَّهُ وَالَّذِي لاَ يَذْكُرُ رَبَّهُ، مَثَلُ الحَيِّ وَالمَيِّتِ»، ولفظ مسلم: «مَثَلُ الْبَيْتِ الَّذِي يُذْكَرُ اللهُ فِيهِ، وَالْبَيْتِ الَّذِي لَا يُذْكَرُ اللهُ فِيهِ، مَثَلُ الْحَيِّ وَالْمَيِّتِ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 6407]

Abu Musa (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Tas, kas prisimena savo Viešpatį, ir tas, kas Jo neprisimena, panašūs į gyvą ir mirusį“. Muslim versijoje sakoma: „Namai, kuriame prisimenamas Allahas, ir namai, kuriame Jis neprisimenamas, panašūs į gyvus ir mirusius“.
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 6407]

Paaiškinimas

Pranašas ﷺ paaiškino skirtumą tarp to, kuris prisimena Visagalį Allahą, ir to, kuris Jo neprisimena, parodydamas, kad šis skirtumas yra tarsi tarp gyvojo ir mirusiojo – jų naudos ir išvaizdos. Tas, kuris prisimena savo Viešpatį, yra tarsi gyvasis, kurio išorė papuošta gyvenimo šviesa, o vidus – pažinimo šviesa, ir kuriame yra nauda. O tas, kuris neprisimena Allaho, yra tarsi mirusysis, kurio išorė tuščia, vidus netikras, ir kuriame nėra jokios naudos.
Taip pat namai vadinami gyvais, jei jo gyventojai prisimena Allahą, o priešingu atveju jie vadinami mirusiais, nes jų gyventojai neprisimena Allaho. Nors šie apibūdinimai taikomi namams, iš tiesų yra kalbama apie namų gyventojus.

Iš hadiso privalumų

1. Skatinama prisiminti Allahą ir perspėjimas dėl aplaidumo Jį prisimenant.
2. Allaho prisiminimas suteikia sielai gyvybę taip pat, kaip siela suteikia gyvybę kūnui.
3. Vienas iš Pranašo ﷺ mokymo būdų buvo palyginimų naudojimas, siekiant priartinti ir aiškiau perteikti prasmes.
4. An-Nawawi sakė: „Tai skatinimas prisiminti Visagalį Allahą namuose ir siekis, kad namai neliktų be Allaho prisiminimo.“
5. An-Nawawi sakė: Šiame hadise yra įrodymas, kad ilgas gyvenimas paklusnume yra dorybė, net jei miręs žmogus keliauja į gerą vietą. Taip yra todėl, kad gyvas žmogus jį pasivys ir turės galimybę tapti geresniu už jį, atlikdamas paklusnumo veiksmus.