عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه:
أَنَّ رَجُلًا قَالَ: يَا رَسُولَ اللهِ إِنَّ لِي قَرَابَةً أَصِلُهُمْ وَيَقْطَعُونِي، وَأُحْسِنُ إِلَيْهِمْ وَيُسِيئُونَ إِلَيَّ، وَأَحْلُمُ عَنْهُمْ وَيَجْهَلُونَ عَلَيَّ، فَقَالَ: «لَئِنْ كُنْتَ كَمَا قُلْتَ، فَكَأَنَّمَا تُسِفُّهُمُ الْمَلَّ وَلَا يَزَالُ مَعَكَ مِنَ اللهِ ظَهِيرٌ عَلَيْهِمْ مَا دُمْتَ عَلَى ذَلِكَ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 2558]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
Vienas vyras paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, turiu giminaičių, su kuriais palaikau ryšius, bet jie juos nutraukia; aš jiems darau gera, o jie man – bloga; kantriai juos ištveriu, bet jie atsisako manęs.“ Jis atsakė: „Jei esi toks, kaip sakai, tai tarsi maitintum juos karštais pelenais, ir tol, kol taip elgsiesi, turėsi Allahą kaip Gynėją prieš juos.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 2558]
Vyras skundėsi Pranašui dėl savo giminaičių ir artimųjų, kaip jis su jais gerai elgiasi, o jie – priešingai. Jis palaiko su jais ryšius ir juos lanko, bet jie nutraukia ryšius su juo. Jis rodo jiems gerumą ir lojalumą, bet jie su juo elgiasi neteisingai ir šiurkščiai. Jis juos kenčia ir atleidžia, tačiau jie netoleruoja jo, ką rodo jų blogi žodžiai ir veiksmai. Ar turėtų jis toliau palaikyti ryšius su jais nepaisant to?
Pranašas jam atsakė: jei tavo padėtis tokia, kaip apibūdinai, tu juos gėdini ir pažemini jų paties akyse, tarsi maitintum juos karštais pelenais, atsižvelgiant į tavo gausų gerumą ir jų bjaurų elgesį. Tol, kol būsi geras jiems, kaip minėjai, ir kol jie su tavimi blogai elgsis, turėsi Allahą kaip Gynėją, kuris atitolins jų žalą.