Hadithas: „Iš tiesų, aš žinau tokius žodžius, kuriuos pasakęs jis tikrai nusiramintų: ,,auzu billahi minaš-šaitanir-radžim (Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono".”

عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ صُرَدٍ رضي الله عنه قَالَ:
كُنْتُ جَالِسًا مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَرَجُلاَنِ يَسْتَبَّانِ، فَأَحَدُهُمَا احْمَرَّ وَجْهُهُ، وَانْتَفَخَتْ أَوْدَاجُهُ، فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «إِنِّي لَأَعْلَمُ كَلِمَةً لَوْ قَالَهَا ذَهَبَ عَنْهُ مَا يَجِدُ، لَوْ قَالَ: أَعُوذُ بِاللَّهِ مِنَ الشَّيْطَانِ، ذَهَبَ عَنْهُ مَا يَجِدُ» فَقَالُوا لَهُ: إِنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «تَعَوَّذْ بِاللَّهِ مِنَ الشَّيْطَانِ»، فَقَالَ: وَهَلْ بِي جُنُونٌ؟
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 3282]

Sulaiman Ibn Surad (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
„Kartą, kai sėdėjau su Pranašu, ramybė ir Allaho palaima jam, du žmonės pradėjo ginčytis, ir vieno iš jų veidas paraudo, o gyslos išryškėjo. Tada Pranašas pasakė: „Iš tiesų, aš žinau tokius žodžius, kuriuos pasakęs jis tikrai nusiramintų: ,,auzu billahi minaš-šaitanir-radžim (Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono".” Ir jam buvo pasakyta: „Iš tiesų, Pranašas liepė tau sakyti: ,,Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono".” Tačiau jis atsakė: „Ką, ar aš apsėstas?”
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 3282]

Paaiškinimas

Du vyrai keikėsi ir įžeidinėjo vienas kitą Pranašo akivaizdoje, ir vieno iš jų veidas paraudo, o kaklo gyslos išsipūtė.
Pranašas sakė: iš tiesų, aš žinau žodžius, kuriuos pasakęs šis supykęs žmogus, nusiramintų. Jei jis pasakytų: „Aš ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono.“
Jie jam pasakė: Pranašas tau liepė ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono.
Tada jis sakė: „Ar aš apsėstas?“ Manydamas, kad tik apsėstasis tai sako.

Iš hadiso privalumų

1. Pranašo rūpestis teikti vadovavimą ir pamokymus, kai to reikia.
2. Pyktis yra iš šėtono.
3. Įsakyta ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono pykčio metu, kaip sako Visagalis Allahas: {Ir jei pikti šnabždesiai iš šėtono pasiekia jus, tada prašyk prieglobsčio pas Allahą....} [Koranas, sūra „Užkardos“ 7:200].
4. Įspėjimas apie įžeidimus ir keiksmus bei jų kritikavimas, nes jie sukelia priešiškumą tarp žmonių.
5. Patarimai turi būti perduodami tiems, kurie jų negirdėjo, kad galėtų iš to pasimokyti.
6. Pranašas įspėjo apie pyktį, nes jis veda į blogį ir nerūpestingumą. Pats Pranašas pykdavo tik tada, kai buvo pažeidžiami Visagalio Allaho draudimai – toks pyktis yra pagirtinas.
7. An-Navavi, komentuodamas žodžius „Ką, ar aš apsėstas?“, pasakė: „Gali būti, kad tai pasakęs žmogus buvo arba iš veidmainių, arba iš šiurkščių ir neišsilavinusių beduinų.“