عَنِ ابْنِ عَبَّاسٍ رضي الله عنهما قَالَ:
مَرَّ النَّبِيُّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِقَبْرَيْنِ، فَقَالَ: «إِنَّهُمَا لَيُعَذَّبَانِ، وَمَا يُعَذَّبَانِ فِي كَبِيرٍ، أَمَّا أَحَدُهُمَا فَكَانَ لاَ يَسْتَتِرُ مِنَ البَوْلِ، وَأَمَّا الآخَرُ فَكَانَ يَمْشِي بِالنَّمِيمَةِ» ثُمَّ أَخَذَ جَرِيدَةً رَطْبَةً، فَشَقَّهَا نِصْفَيْنِ، فَغَرَزَ فِي كُلِّ قَبْرٍ وَاحِدَةً، قَالُوا: يَا رَسُولَ اللَّهِ، لِمَ فَعَلْتَ هَذَا؟ قَالَ: «لَعَلَّهُ يُخَفِّفُ عَنْهُمَا مَا لَمْ يَيْبَسَا».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 218]
المزيــد ...
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) praėjo pro du kapus ir pasakė: „Jie kankinami, bet ne dėl didelės nuodėmės. Vienas iš jų neapsaugodavo savęs nuo susitepimo savo šlapimu, o kitas vaikščiojo skleisdamas piktas paskalas.“ Tada jis paėmė žalią datulės palmės lapą, padalino jį į dvi dalis ir pasodino po vieną ant kiekvieno kapo. Kompanjonai paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kodėl tai padarei?“ Jis atsakė: „Galbūt jų kančia bus palengvinta, kol lapai dar neišdžiuvo.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 218]
Pranašas praėjo pro du kapus ir pasakė: Abu, palaidoti šiuose kapuose, yra kankinami, bet ne dėl to, ką jūs laikytumėte reikšmingu, nors tai reikšminga Allaho akyse. Vienas iš jų, šlapindamasis, nesirūpindavo, kad kūnas ir drabužiai neišsiteptų šlapimu, o kitas skleisdavo piktas paskalas tarp žmonių, perduodamas kitų kalbas, siekdamas sukelti jiems žalą, nesutarimus ir priešiškumą.