عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«صِنْفَانِ مِنْ أَهْلِ النَّارِ لَمْ أَرَهُمَا، قَوْمٌ مَعَهُمْ سِيَاطٌ كَأَذْنَابِ الْبَقَرِ يَضْرِبُونَ بِهَا النَّاسَ، وَنِسَاءٌ كَاسِيَاتٌ عَارِيَاتٌ مُمِيلَاتٌ مَائِلَاتٌ، رُؤُوسُهُنَّ كَأَسْنِمَةِ الْبُخْتِ الْمَائِلَةِ، لَا يَدْخُلْنَ الْجَنَّةَ، وَلَا يَجِدْنَ رِيحَهَا، وَإِنَّ رِيحَهَا لَيُوجَدُ مِنْ مَسِيرَةِ كَذَا وَكَذَا».
المزيد
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Yra dviejų tipų pragaro gyventojai, kurių aš nemačiau: žmonės su botagais kaip karvių uodegos, kuriomis jie muša žmones, ir moterys, kurios yra apsirengusios, bet nuogos, kviečiančios į blogį ir pačios į jį linkusios, jų galvos atrodo kaip kupranugarių kupros, pakrypusios į vieną pusę. Jie nepateks į rojų ir net neužuos jo kvapo, kuris užuodžiamas iš tokio ir tokio atstumo.“
