Hadithas: „Jei vienas iš jūsų kažką jaučia pilve ir abejoja, ar jis paleido vėją, ar ne, jis neturėtų išeiti iš mečetės, nebent išgirstų garsą ar užuostų kvapą.“

عَنْ ‌أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«إِذَا وَجَدَ أَحَدُكُمْ فِي بَطْنِهِ شَيْئًا، فَأَشْكَلَ عَلَيْهِ أَخَرَجَ مِنْهُ شَيْءٌ أَمْ لَا، فَلَا يَخْرُجَنَّ مِنَ الْمَسْجِدِ حَتَّى يَسْمَعَ صَوْتًا، أَوْ يَجِدَ رِيحًا».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 362]

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Jei vienas iš jūsų kažką jaučia pilve ir abejoja, ar jis paleido vėją, ar ne, jis neturėtų išeiti iš mečetės, nebent išgirstų garsą ar užuostų kvapą.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 362]

Paaiškinimas

Pranašas paaiškino, kad jei žmogus jaučia pilvo sutrikimą ir nėra tikras, ar iš jo kažkas išėjo, jis neturėtų palikti mečetės ir nutraukti maldos, kad atnaujintų savo vūdu, nebent jis įsitikinęs, kad jo vūdu buvo pažeistas, girdėdamas garsą ar užuodęs jo kvapą. Taip yra todėl, kad tam tikro dalyko nepanaikina abejonė.