عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قال:
جَاءَ نَاسٌ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، فَسَأَلُوهُ: إِنَّا نَجِدُ فِي أَنْفُسِنَا مَا يَتَعَاظَمُ أَحَدُنَا أَنْ يَتَكَلَّمَ بِهِ، قَالَ: «وَقَدْ وَجَدْتُمُوهُ؟» قَالُوا: نَعَمْ، قَالَ: «ذَاكَ صَرِيحُ الْإِيمَانِ».
المزيد
Pranešta nuo Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė:
„Kai kurie Pranašo kompanjonai priėjo prie jo ir tarė: „Mes randame savyje minčių, apie kurias mums būtų per daug sunku kalbėti.“ Pranašas pasakė: „Ir jūs tai patyrėte?“ Jie atsakė: „Taip.“ Jis pasakė: „Tai aiškus tikėjimas.““
