عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«مَا مِنْ يَوْمٍ يُصْبِحُ العِبَادُ فِيهِ إِلَّا مَلَكَانِ يَنْزِلاَنِ، فَيَقُولُ أَحَدُهُمَا: اللَّهُمَّ أَعْطِ مُنْفِقًا خَلَفًا، وَيَقُولُ الآخَرُ: اللَّهُمَّ أَعْطِ مُمْسِكًا تَلَفًا».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 1442]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kiekvieną dieną, kai Allaho tarnai prabunda ryte, būtinai nužengia du angelai. Vienas iš jų sako: ,,O Allahe, suteik tam, kuris aukoja dėl Tavęs, gerą atlygį." O antrasis sako: ,,O Allahe, siųsk nuostolį tam, kuris susilaiko (neišleidžia).“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 1442]
Pranašas pasakė, jog kiekvieną dieną, kai pateka saulė, būtinai nusileidžia du angelai, kurie šaukia:
O Allahe, atlygink dosniajam, kuris išleidžia tam, kas patinka Tau – paklusnumo darbams, savo artimiesiems, svečiams ir savanoriškoms aukoms, ir suteik jam gėrį bei palaimą už tai, ką jis išleidžia.
Kitas sako: O Allahe, padaryk žalą šykščiajam ir sunaikink turtą, kurį jis sulaiko nuo tų, kuriems tai priklauso.