Hadithas: „Ar Allahas jums nenuvedė to, ką galite atiduoti kaip auką? Kiekvienas tasbih (sakyti: Šlovė Allahui) yra auka; kiekvienas takiyr (sakyti: Allahas yra Didžiausias) yra auka; kiekvienas tahmid (sakyti: dėka Allahui) yra auka; kiekvienas tahlil (sakyti: nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą) yra auka. Gerų darbų skatinimas yra auka, blogio draudimas yra auka, ir netgi artumas su žmona kiekvienam iš jūsų įrašomas kaip aukojimas.“

عَنْ أَبِي ذَرٍّ رضي الله عنه:
أَنَّ نَاسًا مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالُوا لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: يَا رَسُولَ اللهِ، ذَهَبَ أَهْلُ الدُّثُورِ بِالْأُجُورِ، يُصَلُّونَ كَمَا نُصَلِّي، وَيَصُومُونَ كَمَا نَصُومُ، وَيَتَصَدَّقُونَ بِفُضُولِ أَمْوَالِهِمْ، قَالَ: «أَوَلَيْسَ قَدْ جَعَلَ اللهُ لَكُمْ مَا تَصَّدَّقُونَ؟ إِنَّ بِكُلِّ تَسْبِيحَةٍ صَدَقَةً، وَكُلِّ تَكْبِيرَةٍ صَدَقَةً، وَكُلِّ تَحْمِيدَةٍ صَدَقَةً، وَكُلِّ تَهْلِيلَةٍ صَدَقَةً، وَأَمْرٌ بِالْمَعْرُوفِ صَدَقَةٌ، وَنَهْيٌ عَنْ مُنْكَرٍ صَدَقَةٌ، وَفِي بُضْعِ أَحَدِكُمْ صَدَقَةٌ»، قَالُوا: يَا رَسُولَ اللهِ، أَيَأتِي أَحَدُنَا شَهْوَتَهُ وَيَكُونُ لَهُ فِيهَا أَجْرٌ؟ قَالَ: «أَرَأَيْتُمْ لَوْ وَضَعَهَا فِي حَرَامٍ أَكَانَ عَلَيْهِ فِيهَا وِزْرٌ؟ فَكَذَلِكَ إِذَا وَضَعَهَا فِي الْحَلَالِ كَانَ لَهُ أَجْرٌ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 1006]

Abu Zirr (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
Kai kurie Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) kompanjonai pasakė Pranašui: „O Allaho pasiuntiny, turtingieji pasiėmė visą atlygį. Jie meldžiasi kaip mes meldžiamės, pasninkauja kaip mes pasninkaujame ir dar atiduoda iš savo perteklinio turto.“ Jis atsakė: „Ar Allahas jums nenuvedė to, ką galite atiduoti kaip auką? Kiekvienas tasbih (sakyti: Šlovė Allahui) yra auka; kiekvienas takiyr (sakyti: Allahas yra Didžiausias) yra auka; kiekvienas tahmid (sakyti: dėka Allahui) yra auka; kiekvienas tahlil (sakyti: nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą) yra auka. Gerų darbų skatinimas yra auka, blogio draudimas yra auka, ir netgi artumas su žmona kiekvienam iš jūsų įrašomas kaip aukojimas.“ Jie paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, ar tikrai aistros patenkinimas gali būti laikomas aukojimu?“ Jis atsakė: „Jei žmogus patenkintų ją neleistinu būdu, ar nebūtų užrašyta nuodėmė? Lygiai taip, kai jis tai daro leistinu būdu, jam užrašomas atlygis.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 1006]

Paaiškinimas

Kai kurie neturtingi Pranašo kompanjonai skundėsi Pranašui dėl savo skurdo ir nesugebėjimo atiduoti aukų, kad gautų gausų atlygį, kaip jų turtingi broliai, ir atlikti gerus darbus kaip jie: jie sakė, kad meldžiasi kaip mes, pasninkauja kaip mes, bet jie aukoja iš savo pertekliaus, o mes aukoti negalime! Taigi Pranašas jiems nurodė tuos labdaros būdus, kuriuos jie gali atlikti, sakydamas: Argi Allahas jums nesuteikė to, ką galite paukoti kaip auką sau patiems?! Sakyti „subhanallah“ (Šlovė Allahui) jums yra auka; taip pat „Allahu akbar“ (Allahas yra Didžiausias) – auka; „alhamdulillah“ (dėka Allahui) – auka; ir „lia ilaha illa Allah“ (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą) – taip pat auka. Gėrio įsakymas yra auka, blogio draudimas – auka, ir net kai vienas iš jūsų turi lytinių santykių su savo žmona – tai irgi yra auka. Jie nustebo ir pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar mes patenkiname savo geismą ir gauname už tai atlygį?!” Jis atsakė: „Kaip manote, jei žmogus patenkintų aistrą draudžiamu būdu – svetimaudamas ar panašiai – argi jam nebūtų įrašyta nuodėmė? Lygiai taip, kai jis patenkina aistrą leistinu būdu, jam įrašomas atlygis.“

Iš hadiso privalumų

1. Pranašo kompanjonai varžėsi darant gerus darbus ir siekė gauti didelį atlygį bei malonę iš Visagalio Allaho.
2. Yra daugybė gerų darbų rūšių – prie jų priskiriamas kiekvienas veiksmas, kurį musulmonas atlieka su geru ir teisingu ketinimu.
3. Islamas yra lengvas, todėl kiekvienas musulmonas ras sau tinkamų paklusnumo Allahui formų, atitinkančių jo padėtį.
4. An-Navavi sakė: „Šis hadisas įrodo, kad leistini veiksmai tampa garbinimu, jei atliekami su teisingu ketinimu. Netgi lytiniai santykiai gali būti laikomi garbinimo veiksmu, jei žmogus tai daro siekdamas įvykdyti žmonos teisę ir parodyti jai gerą elgesį, kurį įsakė Visagalis Allahas, arba tikėdamasis susilaukti doro palikuonio, ar padėti sau ir žmonai išlaikyti skaistumą bei apsaugoti vienas kitą nuo nuodėmingų žvilgsnių, minčių ar polinkių į draudžiamus veiksmus, arba turėdamas kitą kilnų ketinimą.“
5. Pavyzdžių pateikimas ir palyginimų naudojimas padeda klausytojams geriau suprasti pasakytą mintį ir daro stipresnį poveikį.