عَنْ أَبِي ذَرٍّ رضي الله عنه:
أَنَّ نَاسًا مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالُوا لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: يَا رَسُولَ اللهِ، ذَهَبَ أَهْلُ الدُّثُورِ بِالْأُجُورِ، يُصَلُّونَ كَمَا نُصَلِّي، وَيَصُومُونَ كَمَا نَصُومُ، وَيَتَصَدَّقُونَ بِفُضُولِ أَمْوَالِهِمْ، قَالَ: «أَوَلَيْسَ قَدْ جَعَلَ اللهُ لَكُمْ مَا تَصَّدَّقُونَ؟ إِنَّ بِكُلِّ تَسْبِيحَةٍ صَدَقَةً، وَكُلِّ تَكْبِيرَةٍ صَدَقَةً، وَكُلِّ تَحْمِيدَةٍ صَدَقَةً، وَكُلِّ تَهْلِيلَةٍ صَدَقَةً، وَأَمْرٌ بِالْمَعْرُوفِ صَدَقَةٌ، وَنَهْيٌ عَنْ مُنْكَرٍ صَدَقَةٌ، وَفِي بُضْعِ أَحَدِكُمْ صَدَقَةٌ»، قَالُوا: يَا رَسُولَ اللهِ، أَيَأتِي أَحَدُنَا شَهْوَتَهُ وَيَكُونُ لَهُ فِيهَا أَجْرٌ؟ قَالَ: «أَرَأَيْتُمْ لَوْ وَضَعَهَا فِي حَرَامٍ أَكَانَ عَلَيْهِ فِيهَا وِزْرٌ؟ فَكَذَلِكَ إِذَا وَضَعَهَا فِي الْحَلَالِ كَانَ لَهُ أَجْرٌ».
المزيد
Abu Zirr (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
Kai kurie Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) kompanjonai pasakė Pranašui: „O Allaho pasiuntiny, turtingieji pasiėmė visą atlygį. Jie meldžiasi kaip mes meldžiamės, pasninkauja kaip mes pasninkaujame ir dar atiduoda iš savo perteklinio turto.“ Jis atsakė: „Ar Allahas jums nenuvedė to, ką galite atiduoti kaip auką? Kiekvienas tasbih (sakyti: Šlovė Allahui) yra auka; kiekvienas takiyr (sakyti: Allahas yra Didžiausias) yra auka; kiekvienas tahmid (sakyti: dėka Allahui) yra auka; kiekvienas tahlil (sakyti: nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą) yra auka. Gerų darbų skatinimas yra auka, blogio draudimas yra auka, ir netgi artumas su žmona kiekvienam iš jūsų įrašomas kaip aukojimas.“ Jie paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, ar tikrai aistros patenkinimas gali būti laikomas aukojimu?“ Jis atsakė: „Jei žmogus patenkintų ją neleistinu būdu, ar nebūtų užrašyta nuodėmė? Lygiai taip, kai jis tai daro leistinu būdu, jam užrašomas atlygis.“
