عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ:
كُنَّا مَعَ رَسُولِ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، إِذْ سَمِعَ وَجْبَةً، فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «تَدْرُونَ مَا هَذَا؟» قَالَ: قُلْنَا: اللهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ، قَالَ: «هَذَا حَجَرٌ رُمِيَ بِهِ فِي النَّارِ مُنْذُ سَبْعِينَ خَرِيفًا، فَهُوَ يَهْوِي فِي النَّارِ الْآنَ حَتَّى انْتَهَى إِلَى قَعْرِهَا».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 2844]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Mes buvome Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) kompanijoje, kai jis išgirdo trenksmą, ir pasakė: „Ar žinote, kas tai?“ Mes atsakėme: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis sakė: „Tai akmuo, kuris buvo įmestas į pragarą prieš septyniasdešimt metų, ir jis krito pragaro ugnimi tol, kol dabar pasiekė jos dugną.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 2844]
Pranašas išgirdo trikdantį garsą, panašų į krintančio daikto garsą. Jis paklausė su juo buvusių kompanjonų apie tą garsą, ir jie atsakė: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“
Jis jiems pasakė: „Šis garsas, kurį girdėjote, yra akmuo, kuris prieš septyniasdešimt metų buvo įmestas iš pragaro pakraščio, ir jis vis leidosi žemyn ir žemyn, kol pasiekė dugną dabar, kai išgirdote garsą.“