Hadithas: „Kiekvienam, kuris turi aukso ar sidabro, bet neatiduoda to, kas pridera, Teismo dieną iš jų bus padarytos ugninės plokštės

عَنْ أَبي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«مَا مِنْ صَاحِبِ ذَهَبٍ وَلَا فِضَّةٍ، لَا يُؤَدِّي مِنْهَا حَقَّهَا، إِلَّا إِذَا كَانَ يَوْمُ الْقِيَامَةِ، صُفِّحَتْ لَهُ صَفَائِحُ مِنْ نَارٍ، فَأُحْمِيَ عَلَيْهَا فِي نَارِ جَهَنَّمَ، فَيُكْوَى بِهَا جَنْبُهُ وَجَبِينُهُ وَظَهْرُهُ، كُلَّمَا بَرَدَتْ أُعِيدَتْ لَهُ، فِي يَوْمٍ كَانَ مِقْدَارُهُ خَمْسِينَ أَلْفَ سَنَةٍ، حَتَّى يُقْضَى بَيْنَ الْعِبَادِ، فَيَرَى سَبِيلَهُ، إِمَّا إِلَى الْجَنَّةِ، وَإِمَّا إِلَى النَّارِ» قِيلَ: يَا رَسُولَ اللهِ، فَالْإِبِلُ؟ قَالَ: «وَلَا صَاحِبُ إِبِلٍ لَا يُؤَدِّي مِنْهَا حَقَّهَا، وَمِنْ حَقِّهَا حَلَبُهَا يَوْمَ وِرْدِهَا، إِلَّا إِذَا كَانَ يَوْمُ الْقِيَامَةِ، بُطِحَ لَهَا بِقَاعٍ قَرْقَرٍ، أَوْفَرَ مَا كَانَتْ، لَا يَفْقِدُ مِنْهَا فَصِيلًا وَاحِدًا، تَطَؤُهُ بِأَخْفَافِهَا وَتَعَضُّهُ بِأَفْوَاهِهَا، كُلَّمَا مَرَّ عَلَيْهِ أُولَاهَا رُدَّ عَلَيْهِ أُخْرَاهَا، فِي يَوْمٍ كَانَ مِقْدَارُهُ خَمْسِينَ أَلْفَ سَنَةٍ، حَتَّى يُقْضَى بَيْنَ الْعِبَادِ، فَيَرَى سَبِيلَهُ إِمَّا إِلَى الْجَنَّةِ، وَإِمَّا إِلَى النَّارِ» قِيلَ: يَا رَسُولَ اللهِ، فَالْبَقَرُ وَالْغَنَمُ؟ قَالَ: «وَلَا صَاحِبُ بَقَرٍ، وَلَا غَنَمٍ، لَا يُؤَدِّي مِنْهَا حَقَّهَا، إِلَّا إِذَا كَانَ يَوْمُ الْقِيَامَةِ بُطِحَ لَهَا بِقَاعٍ قَرْقَرٍ، لَا يَفْقِدُ مِنْهَا شَيْئًا، لَيْسَ فِيهَا عَقْصَاءُ، وَلَا جَلْحَاءُ، وَلَا عَضْبَاءُ تَنْطَحُهُ بِقُرُونِهَا وَتَطَؤُهُ بِأَظْلَافِهَا، كُلَّمَا مَرَّ عَلَيْهِ أُولَاهَا رُدَّ عَلَيْهِ أُخْرَاهَا، فِي يَوْمٍ كَانَ مِقْدَارُهُ خَمْسِينَ أَلْفَ سَنَةٍ، حَتَّى يُقْضَى بَيْنَ الْعِبَادِ، فَيَرَى سَبِيلَهُ إِمَّا إِلَى الْجَنَّةِ، وَإِمَّا إِلَى النَّارِ» قِيلَ: يَا رَسُولَ اللهِ، فَالْخَيْلُ؟ قَالَ: «الْخَيْلُ ثَلَاثَةٌ: هِيَ لِرَجُلٍ وِزْرٌ، وَهِيَ لِرَجُلٍ سِتْرٌ، وَهِيَ لِرَجُلٍ أَجْرٌ، فَأَمَّا الَّتِي هِيَ لَهُ وِزْرٌ، فَرَجُلٌ رَبَطَهَا رِيَاءً وَفَخْرًا وَنِوَاءً عَلَى أَهْلِ الْإِسْلَامِ، فَهِيَ لَهُ وِزْرٌ، وَأَمَّا الَّتِي هِيَ لَهُ سِتْرٌ، فَرَجُلٌ رَبَطَهَا فِي سَبِيلِ اللهِ، ثُمَّ لَمْ يَنْسَ حَقَّ اللهِ فِي ظُهُورِهَا وَلَا رِقَابِهَا، فَهِيَ لَهُ سِتْرٌ وَأَمَّا الَّتِي هِيَ لَهُ أَجْرٌ، فَرَجُلٌ رَبَطَهَا فِي سَبِيلِ اللهِ لِأَهْلِ الْإِسْلَامِ، فِي مَرْجٍ وَرَوْضَةٍ، فَمَا أَكَلَتْ مِنْ ذَلِكَ الْمَرْجِ، أَوِ الرَّوْضَةِ مِنْ شَيْءٍ، إِلَّا كُتِبَ لَهُ، عَدَدَ مَا أَكَلَتْ حَسَنَاتٌ، وَكُتِبَ لَهُ، عَدَدَ أَرْوَاثِهَا وَأَبْوَالِهَا، حَسَنَاتٌ، وَلَا تَقْطَعُ طِوَلَهَا فَاسْتَنَّتْ شَرَفًا، أَوْ شَرَفَيْنِ، إِلَّا كَتَبَ اللهُ لَهُ عَدَدَ آثَارِهَا وَأَرْوَاثِهَا حَسَنَاتٍ، وَلَا مَرَّ بِهَا صَاحِبُهَا عَلَى نَهْرٍ، فَشَرِبَتْ مِنْهُ وَلَا يُرِيدُ أَنْ يَسْقِيَهَا، إِلَّا كَتَبَ اللهُ لَهُ، عَدَدَ مَا شَرِبَتْ، حَسَنَاتٍ» قِيلَ: يَا رَسُولَ اللهِ، فَالْحُمُرُ؟ قَالَ: «مَا أُنْزِلَ عَلَيَّ فِي الْحُمُرِ شَيْءٌ، إِلَّا هَذِهِ الْآيَةَ الْفَاذَّةُ الْجَامِعَةُ»: {فَمَنْ يَعْمَلْ مِثْقَالَ ذَرَّةٍ خَيْرًا يَرَهُ، وَمَنْ يَعْمَلْ مِثْقَالَ ذَرَّةٍ شَرًّا يَرَهُ} [الزلزلة: 8].
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح مسلم: 987]

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kiekvienam, kuris turi aukso ar sidabro, bet neatiduoda to, kas pridera, Teismo dieną iš jų bus padarytos ugninės plokštės, kurios bus įkaitintos pragaro liepsnoje ir jomis bus deginami jo šonai, kakta ir nugara. Kai jos atvės, tai bus kartojama jam dieną, trunkančią penkiasdešimt tūkstančių metų, kol nebus baigtas teismas tarp tarnų ir nebus jam parodytas kelias – į rojų arba į pragarą.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Muslim - 987]

Paaiškinimas

Pranašas paaiškino kai kurias turto rūšis ir bausmę Teismo dieną tiems, kurie nemoka zakato (privalomojo labdaros mokesčio). Tarp šių turto rūšių yra:
Pirma: auksas, sidabras ir jų ekvivalentai, tokie kaip pinigai ir prekybinės prekės, nuo kurių būtina mokėti zakatą. Jei zakatas nebuvo sumokėtas, Teismo dieną šie turtai bus ištirpdyti ir paversti į plokštes, įkaitintas pragaro ugnyje. Šių turtų savininkas bus baudžiamas: jo šonai, kakta ir nugara bus deginami šiomis plokštėmis. Kai jos atvės, jas vėl įkaitins, ir taip bus visą Teismo dieną, kurios trukmė – penkiasdešimt tūkstančių metų, kol Allahas nenuspręs jo likimo: ar jis pateks į rojų, ar į pragarą.
Antra: kupranugarių savininkai, kurie nemoka privalomo zakato ir nevykdo savo pareigų jų atžvilgiu, įskaitant melžimą vargstantiems, kurie yra šalia. Teismo dieną šie kupranugariai bus atvesti geriausios būklės ir didžiausiu skaičiumi, o jų savininkas bus parblokštas ant plačios lygumos. Kupranugariai mindžios jį kojomis ir kandžios savo dantimis. Kai paskutinis kupranugaris pereis per jį, pirmasis vėl sugrįš, ir taip tęsis visą Teismo dieną, kurios trukmė – penkiasdešimt tūkstančių metų, kol Allahas nenuspręs jo likimo: ar jis pateks į rojų, ar į pragarą.
Trečia: karvių ir avių — ar ožkų — savininkas, kuris nemoka privalomo zakato mokesčio. Teismo dieną šie gyvuliai bus atvesti visiškai pilnu skaičiumi, nepritrūkus nė vieno. Šių gyvulių savininkas bus parblokštas ant lygios žemės, ir pas jį bus atvesti gyvuliai, be jokių trūkumų: nei su sulaužytais ragais, nei beragiai, nei su pažeistais ragais — visi jie bus tobulos būklės. Šie gyvuliai badys jį ragais ir mindžios kanopomis, ir kai paskutinis iš jų pereis per jį, pirmasis vėl sugrįš, tęsdamas šį bausmės ciklą. Ši bausmė tęsis visą Teismo dieną, kurios trukmė prilygsta penkiasdešimčiai tūkstančių metų, kol Allahas neišspręs reikalų tarp žmonių. Tik tuomet bus nuspręsta, ar šis žmogus pateks į rojų, ar į pragarą.
Ketvirta: arklių savininkai, kurie skirstomi į tris kategorijas:
Pirma – tie, kuriems arkliai taps nuodėmės šaltiniu. Tai tie, kurie laiko juos dėl pasipuikavimo, išdidumo ar tam, kad kovotų prieš musulmonus.
Antra – tie, kuriems arkliai taps apsauga. Tai tie, kurie laiko juos dalyvavimui džihade vardan Allaho, rūpinasi jais, aprūpina pašaru ir viskuo, ko reikia, įskaitant patinų suteikimą veisimui.
Trečia – tie, kuriems arkliai taps atlygio šaltiniu. Tai tie, kurie laiko juos džihadui vardan Allaho musulmonų gynybos labui. Jei arkliai ganosi pievose ir ėda žolę, už kiekvieną žolės stiebelį, kurį jie suėda, jų savininkui bus įrašytas atlygis. Už kiekvieną jų kanopų paliktą pėdsaką ir išmatas taip pat bus įrašytas atlygis. Net jei jų savininkas netyčia praeis pro upę, ir jie atsigers vandens be jo ketinimo juos pagirdyti, už kiekvieną gurkšnį jam bus įrašytas atlygis.
Tada Pranašo paklausė apie asilus: ar taip kaip su asilais?
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė, kad dėl asilų nebuvo nurodyta specialių taisyklių, išskyrus šį visapusišką įsakymą, kuris taikomas visų rūšių darbams – tiek geriems, tiek nuodėmingiems. Tai yra Visagalio Allaho žodžiai: {Tad, kas darė mažos skruzdės svorio gėrį, pamatys tai, ir kas darė mažos skruzdės svorio blogį – pamatys tai.} [Koranas, sūra „Žemės drebėjimas“ 99:7,8]. Tas, kas naudoja asilus geriems darbams ir paklusnumui Allahui, gaus atlygį už tai. O kas per juos padarys nuodėmę, sulauks bausmės. Ši taisyklė galioja visiems darbams.

Iš hadiso privalumų

1. Prievolė mokėti zakatą ir griežtas įspėjimas dėl atsisakymo jį mokėti.
2. Žmogus, kuris dėl tinginystės nemoka zakato, nelaikomas netikinčiu, tačiau jis atsiduria rimtame pavojuje.
3. Žmogus gauna atlygį už visas geros veiklos detales, jei jis ketino atlikti pačią pareigą, net jei konkrečiai kiekvienai detalei atskiro ketinimo neturėjo.
4. Be zakato, yra ir kitos teisės į turtą.
5. Viena iš teisių, susijusių su kupranugariais, yra leisti vargšams juos pamelžti, kai jie geria vandenį, kad būtų lengviau patenkinti jų poreikius ir nereikėtų jiems eiti iki savininkų namų ar sukelti nepatogumų gyvūnams. Ibn Batal sakė: turtas turi dvi teisių rūšis – privalomas ir neprivalomas. Melžimas vargšams yra viena iš neprivalomų teisių, susijusių su kilniais bruožais ir aukšta morale.
6. Viena iš privalomų teisių, susijusių su kupranugariais, karvėmis ir avimis, yra prievolė leisti naudotis jų patinais (jaučiais ar avinais) veisimui, jei kas nors paprašo to neatlygintinai.
7. Sprendimas dėl asilų ir visko kito, kas nėra paminėta religiniuose tekstuose, yra toks: jie yra įtraukti į bendrą Korano eilutę: {Tad, kas darė mažos skruzdės svorio gėrį, pamatys tai, ir kas darė mažos skruzdės svorio blogį – pamatys tai.}
8. Ši eilutė skatina daryti gerus darbus, net jei jie yra nedideli, ir įspėja nedaryti blogų darbų, net jei jie yra nereikšmingi.