عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ: أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«لاَ تَقُومُ السَّاعَةُ حَتَّى تَطْلُعَ الشَّمْسُ مِنْ مَغْرِبِهَا، فَإِذَا طَلَعَتْ فَرَآهَا النَّاسُ آمَنُوا أَجْمَعُونَ، فَذَلِكَ حِينَ: {لاَ يَنْفَعُ نَفْسًا إِيمَانُهَا لَمْ تَكُنْ آمَنَتْ مِنْ قَبْلُ، أَوْ كَسَبَتْ فِي إِيمَانِهَا خَيْرًا} [الأنعام: 158] وَلَتَقُومَنَّ السَّاعَةُ وَقَدْ نَشَرَ الرَّجُلاَنِ ثَوْبَهُمَا بَيْنَهُمَا فَلاَ يَتَبَايَعَانِهِ، وَلاَ يَطْوِيَانِهِ، وَلَتَقُومَنَّ السَّاعَةُ وَقَدِ انْصَرَفَ الرَّجُلُ بِلَبَنِ لِقْحَتِهِ فَلاَ يَطْعَمُهُ، وَلَتَقُومَنَّ السَّاعَةُ وَهُوَ يَلِيطُ حَوْضَهُ فَلاَ يَسْقِي فِيهِ، وَلَتَقُومَنَّ السَّاعَةُ وَقَدْ رَفَعَ أَحَدُكُمْ أُكْلَتَهُ إِلَى فِيهِ فَلاَ يَطْعَمُهَا».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 6506]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Teismo diena ateis tik tada, kai saulė pakils iš vakarų - kai žmonės tai pamatys, visi patikės. Bet tai bus laikas, kai {nieko gero tai nepadarys žmogui, kad jis tada patikėtų, jei jis prieš tai netikėjo, nei įgijo gerą (darydamas teisingus darbus) per savo Tikėjimą.} [Koranas, sūra „Užkardos“ 6:158]. Teismo diena išties ateis (taip netikėtai), kad du žmonės, tarp savęs pasitiesę drabužį, negalės užbaigti savo sandorio, ir nesugebės jo sulankstyti. Išties, ateis Teismo diena, kai žmogus neš savo kupranugario pieną, bet negalės jo išgerti. Išties, ateis Teismo diena, kai žmogus nesugebės paruošti dubens, kad pagirdytų iš jo gyvulius. Ir ateis Teismo diena, kai vienas iš jūsų pakels maistą prie burnos, bet negalės jo valgyti.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 6506]
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad vienas iš didžiųjų Teismo dienos ženklų yra tas, kad saulė kils iš vakarų, o ne iš rytų, ir kai žmonės tai pamatys, jie visi patikės. Tuo metu netikinčiojo tikėjimas neduos jam naudos, taip pat geri darbai ar atgaila nebus naudingi. Tada Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Teismo diena ateis taip staiga, kai žmonės bus užsiėmę savo gyvenimo reikalais. Taigi, ateis Teismo diena, kai pirkėjas ir pardavėjas išskleis drabužį, bet negalės užbaigti sandorio ar drabužio sulankstyti. Ir ateis Teismo diena, kai žmogus paims pieną iš savo kupranugario, bet negalės jo gerti. Ir ateis Teismo diena, kai žmogus taisys savo indą, bet negalės iš jo pagirdyti savo gyvulių. Ir ateis Teismo diena, kai žmogus pakels kąsnelį prie burnos, bet negalės jo suvalgyti.