Hadithas: „Kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasiuntė Džibrilį (angelą Gabrielių) (ramybė jam)

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه عَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«لَمَّا خَلَقَ اللَّهُ الْجَنَّةَ وَالنَّارَ أَرْسَلَ جِبْرِيلَ عَلَيْهِ السَّلَامُ إِلَى الْجَنَّةِ، فَقَالَ: انْظُرْ إِلَيْهَا وَإِلَى مَا أَعْدَدْتُ لِأَهْلِهَا فِيهَا. فَنَظَرَ إِلَيْهَا فَرَجَعَ، فَقَالَ: وَعِزَّتِكَ لَا يَسْمَعُ بِهَا أَحَدٌ إِلَّا دَخَلَهَا. فَأَمَرَ بِهَا فَحُفَّتْ بِالْمَكَارِهِ، فَقَالَ: اذْهَبْ إِلَيْهَا فَانْظُرْ إِلَيْهَا وَإِلَى مَا أَعْدَدْتُ لِأَهْلِهَا فِيهَا. فَنَظَرَ إِلَيْهَا، فَإِذَا هِيَ قَدْ حُفَّتْ بِالْمَكَارِهِ، فَقَالَ: وَعِزَّتِكَ لَقَدْ خَشِيتُ أَنْ لَا يَدْخُلَهَا أَحَدٌ. قَالَ: اذْهَبْ فَانْظُرْ إِلَى النَّارِ وَإِلَى مَا أَعْدَدْتُ لِأَهْلِهَا فِيهَا. فَنَظَرَ إِلَيْهَا فَإِذَا هِيَ يَرْكَبُ بَعْضُهَا بَعْضًا، فَرَجَعَ فَقَالَ: وَعِزَّتِكَ لَا يَدْخُلُهَا أَحَدٌ. فَأَمَرَ بِهَا فَحُفَّتْ بِالشَّهَوَاتِ، فَقَالَ: ارْجِعْ فَانْظُرْ إِلَيْهَا. فَنَظَرَ إِلَيْهَا فَإِذَا هِيَ قَدْ حُفَّتْ بِالشَّهَوَاتِ، فَرَجَعَ وَقَالَ: وَعِزَّتِكَ لَقَدْ خَشِيتُ أَنْ لَا يَنْجُوَ مِنْهَا أَحَدٌ إِلَّا دَخَلَهَا».
[حسن] - [رواه أبو داود والترمذي والنسائي] - [سنن أبي داود: 4744]

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė:
„Kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasiuntė Džibrilį (angelą Gabrielių) (ramybė jam) į rojų ir pasakė: „Pažiūrėk į jį ir ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė, grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, kiekvienas, kuris apie tai išgirs - ten įeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad rojus būtų apsuptas sunkumais ir tarė: „Grįžk ir pažiūrėk į tai, ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, jis grįžo ir rado rojų apsuptą sunkumais ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, aš abejoju ar kažkas ten pateks.“ Allahas tarė: „Eik į pragarą ir pažiūrėk ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė ir pamatė, kad pragaro dalys kaupiasi viena ant kitos. Grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, niekas į jį neįeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad pragaras būtų apsuptas troškimais. Tada pasakė Džibriliui: „Grįžk ir pažiūrėk.“ Jis pažvelgė ir pamatė tuos troškimus. Grįžęs tarė: „Prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas nuo jo nebus išgelbėtas.“
[Chasan] - [Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i] - [Sunan Abi-Daūd - 4744]

Paaiškinimas

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasakė Džibriliui (ramybė jam): Eik į rojų ir pažiūrėk. Jis nuėjo, pažiūrėjo ir grįžo. Džibrilis pasakė: O Viešpatie, priesiekiu Tavo garbe, visi, kurie girdės apie rojų ir apie tai, kas jame yra iš palaiminimų ir gėrybių, norės bei stengsis ten įeiti. Tada Allahas apsupo rojų sunkumais ir negandomis - įsakymų vykdymu ir draudimų vengimu. Taigi, kas nori ten patekti, turėtų išgyventi šiuos sunkumus. Tada Visagalis Allahas pasakė: O Džibrili, eik ir pažiūrėk į rojų - po to, kai jį apsupome sunkumais. Jis nuėjo ir pažiūrėjo. Tada grįžo ir pasakė: Viešpatie, prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas ten nepateks dėl sunkumų ir negandų, kurios slypi kelyje į jį. Ir kai Allahas sukūrė pragarą pasakė: O Džibrili, eik ir pažiūrėk į tai. Jis nuėjo ir pažiūrėjo. Tada Džibrilis grįžo ir pasakė: Viešpatie, prisiekiu Tavo garbe, kas išgirs apie bausmę ir kankinimus bijos į jį patekti ir laikysis atokiai nuo dalykų, vedančių į jį. Tada Visagalis Allahas apgaubė pragaro kelią troškimais bei malonumais ir tarė: O Džibrili, eik ir pažiūrėk. Džibrilis nuėjo, pažiūrėjo, tada grįžo ir pasakė: Viešpatie, prisiekiu Tavo garbe, aš bijau ir baiminuosi, kad niekas nuo to nebus išgelbėtas - dėl troškimų ir malonumų aplink pragarą.