عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه أَنَّ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«أَلَا أَدُلُّكُمْ عَلَى مَا يَمْحُو اللهُ بِهِ الْخَطَايَا، وَيَرْفَعُ بِهِ الدَّرَجَاتِ؟» قَالُوا بَلَى يَا رَسُولَ اللهِ قَالَ: «إِسْبَاغُ الْوُضُوءِ عَلَى الْمَكَارِهِ، وَكَثْرَةُ الْخُطَا إِلَى الْمَسَاجِدِ، وَانْتِظَارُ الصَّلَاةِ بَعْدَ الصَّلَاةِ، فَذَلِكُمُ الرِّبَاطُ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 251]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Ar nukreipti jus į tai, kuo Allahas ištrina nuodėmes ir iškelia į aukštesnius rangus?“ Jie sakė: „Taip, o Allaho Pasiuntiny.“ Pranašas tarė: „Tobulai atlikti vudu, nepaisant sunkumų, dažnai eiti į mečetes ir laukti vienos maldos po kitos, ir tai yra ribat.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 251]
Pranašas paklausė savo kompanjonų, ar jie nori, kad jis vestų juos prie poelgių, kurie būtų nuodėmių atleidimo priežastimi ir ištrintų jas iš angelų sargų įrašų, ir kurie pakeltų rangus rojuje.
Kompanjonai pasakė, kad nori. Pranašas pasakė:
Pirma: užbaigti ir tobulinti vudu, nepaisant tokių sunkumų kaip šaltis, vandens trūkumas, fizinis skausmas ir karštas vanduo.
Antra: dažnas ėjimas į mečetes, esančias toli nuo namų.
Trečia: laukti maldos laiko, būti prie jos prisirišusia širdimi, ruoštis jai, sėdėti mečetėje ir laukti susirinksiančiųjų. Tada, atlikęs maldą, žmogus lieka savo maldos vietoje ir laukia kitos maldos.
Po to Pranašas paaiškino, kad tokie dalykai yra tikras ribat (stovėjimas priešo pavojaus fronte), nes jis užkerta šėtonui kelius į save, įveikia asmeninius troškimus ir neleidžia sau priimti jo šnabždesio. Taip Allaho partija nugali šėtono partijas, o tai yra pagrindinis džihadas, ir dėl to tai palyginama su ribat (stovėjimu fronto linijoje prieš priešą).