Hadithas: „Melskis stovėdamas, jei negali, tada sėdėdamas, o jei negali, tada gulėdamas ant šono.“

عن عمران بن حصين رضي الله عنه قال: كَانَتْ بِي بَوَاسِيرُ، فَسَأَلْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنِ الصَّلَاةِ، فَقَالَ:
«صَلِّ قَائِمًا، فَإِنْ لَمْ تَسْتَطِعْ فَقَاعِدًا، فَإِنْ لَمْ تَسْتَطِعْ فَعَلَى جَنْبٍ».
[صحيح] - [رواه البخاري] - [صحيح البخاري: 1117]

Imran Ibn Husain (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Mane kankino hemorojus (pūslės), todėl paklausiau Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) apie maldą ir jis pasakė:
„Melskis stovėdamas, jei negali, tada sėdėdamas, o jei negali, tada gulėdamas ant šono.“
[Sachych] - [Perdavė Al-Bukhari] - [Sachych Al-Bukhari - 1117]

Paaiškinimas

Pranašas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė taisyklė yra melstis stovint, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus negali to padaryti, tokiu atveju jis gali melstis sėdėdamas, o jei negali - gulėdamas ant šono.

Iš hadiso privalumų

1. Malda privaloma tol, kol žmogus turi sveiką protą. Jis gali keisti vieną kūno padėtį į kitą pagal savo galimybes.
2. Hadisas parodo islamo atlaidumą ir lengvumą, nes leidžia žmogui atlikti garbinimą pagal savo galimybes.