Hadithas: „Kiekvienas musulmonas, kuris, kai reikia atlikti privalomą maldą, patobulina jos apsiprausimą (vudu), nuolankumą ir nusilenkimą, tai tampa atpirkimu už prieš tai buvusias nuodėmes, iki kol nepadarė didelės nuodėmės, ir tai galioja iki jo gyvenimo pabaigos.“

عَنْ عُثْمَانَ رضي الله عنه قَالَ: سَمِعْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ:
«مَا مِنَ امْرِئٍ مُسْلِمٍ تَحْضُرُهُ صَلَاةٌ مَكْتُوبَةٌ فَيُحْسِنُ وُضُوءَهَا وَخُشُوعَهَا وَرُكُوعَهَا، إِلَّا كَانَتْ كَفَّارَةً لِمَا قَبْلَهَا مِنَ الذُّنُوبِ، مَا لَمْ يُؤْتِ كَبِيرَةً، وَذَلِكَ الدَّهْرَ كُلَّهُ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 228]

Usman (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant:
„Kiekvienas musulmonas, kuris, kai reikia atlikti privalomą maldą, patobulina jos apsiprausimą (vudu), nuolankumą ir nusilenkimą, tai tampa atpirkimu už prieš tai buvusias nuodėmes, iki kol nepadarė didelės nuodėmės, ir tai galioja iki jo gyvenimo pabaigos.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 228]

Paaiškinimas

Pranašas paaiškino, kad kiekvienas musulmonas, kuris, atėjus privalomai maldai ištobulina ir užbaigia apsiprausimą (vudu), meldžiasi taip nuolankiai, kad jo širdis ir visas kūnas yra skirti Allahui ir atsižvelgia į Jo didybę, ir jis ištobulina maldos veiksmus, pavyzdžiui, nusilenkimą ir kitus veiksmus, ši malda bus atgaila už ankstesnes jo padarytas mažas nuodėmes tol, kol jis nepadarė didelės nuodėmės ir šis nuopelnas galioja iki gyvenimo pabaigos kiekvienai maldai.