Hadithas: „Kas valgė česnaką ar svogūną, turėtų laikytis atokiai nuo mūsų – arba jis sakė: nuo mūsų mečetės – ir likti namuose.“

عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ رضي الله عنهما أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«مَنْ أَكَلَ ثُومًا أَوْ بَصَلًا، فَلْيَعْتَزِلْنَا -أَوْ قَالَ: فَلْيَعْتَزِلْ- مَسْجِدَنَا، وَلْيَقْعُدْ فِي بَيْتِهِ»، وَأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُتِيَ بِقِدْرٍ فِيهِ خَضِرَاتٌ مِنْ بُقُولٍ، فَوَجَدَ لَهَا رِيحًا، فَسَأَلَ فَأُخْبِرَ بِمَا فِيهَا مِنَ البُقُولِ، فَقَالَ قَرِّبُوهَا إِلَى بَعْضِ أَصْحَابِهِ كَانَ مَعَهُ، فَلَمَّا رَآهُ كَرِهَ أَكْلَهَا، قَالَ: «كُلْ فَإِنِّي أُنَاجِي مَنْ لاَ تُنَاجِي». ولِمُسْلِمٍ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللهِ، عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «مَنْ أَكَلَ مِنْ هَذِهِ الْبَقْلَةِ، الثُّومِ - وقَالَ مَرَّةً: مَنْ أَكَلَ الْبَصَلَ وَالثُّومَ وَالْكُرَّاثَ فَلَا يَقْرَبَنَّ مَسْجِدَنَا، فَإِنَّ الْمَلَائِكَةَ تَتَأَذَّى مِمَّا يَتَأَذَّى مِنْهُ بَنُو آدَمَ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 855]

Džabir Ibn Abdillah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kas valgė česnaką ar svogūną, turėtų laikytis atokiai nuo mūsų – arba jis sakė: nuo mūsų mečetės – ir likti namuose.“ Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo atneštas puodas su žaliomis ankštinėmis daržovėmis. Pajutęs stiprų kvapą, jis paklausė ir jam buvo pasakyta, kad tai pupelės. Jis pasakė: „Atneškite arčiau“ vienam iš kompanjonų, kuris buvo su juo. Pamatęs, kad jis nenori jų valgyti, jis pasakė: „Valgyk, nes iš tiesų aš slapta kalbu su kai kuriuo, su kuriuo jūs nekalbate.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 855]

Paaiškinimas

Pranašas uždraudė tam, kuris valgė česnaką ar svogūną, eiti į mečetę, kad savo burnos kvapu neįžeistų kitų, dalyvaujančių bendroje maldoje. Tai yra tanzih draudimas (kas nėra griežtai uždrausta) eiti į mečetę, o ne draudimas juos valgyti, nes tai yra leistini maisto produktai. Pranašui buvo atneštas puodas su daržovėmis, ir kai jis pajuto kvapą bei sužinojo, kas jame yra, jis susilaikė nuo valgymo ir pastūmė jį vienam iš savo kompanjonų, kad šis valgytų iš jo. Tačiau kompanjonas nenorėjo valgyti, nes sekė Pranašo pavyzdžiu, todėl Pranašas jam pasakė: „Valgyk, nes aš iš tikrųjų bendrauju su angelais per apreiškimą.“
Pranašas pranešė, kad angelai yra įžeidžiami nemalonių kvapų taip pat, kaip ir žmonės.

Iš hadiso privalumų

1. Draudžiama tam, kuris valgė česnaką, svogūną ar porą, eiti į mečetes.
2. Tas pats draudimas taikomas viskam, kas turi nemalonų kvapą ir gali trikdyti besimeldžiančius, pavyzdžiui, dūmų, tabako kvapas ir panašiai.
3. Draudimo priežastis yra kvapas. Jei dėl gaminimo būdo ar kitų priežasčių toks kvapas išnyksta, tuomet tai nebėra draudžiama.
4. Nepageidautina valgyti šiuos dalykus tam, kuris turi dalyvauti maldoje mečetėje, kad nepraleistų bendros maldos, nebent žmogus valgytų juos kaip gudrybę išvengti šios pareigos – tokiu atveju tai yra draudžiama.
5. Pranašo susilaikymas nuo česnako ir panašių dalykų valgymo nebuvo dėl to, kad juos draudžiama valgyti, bet dėl to, kad jis bendrauja su arkangelu Džibriliu (Gabrieliumi) (ramybė jam).
6. Pranašas pasižymėjo puikiu mokymo metodu, nes jis susiejo nuosprendį su jo priežasties paaiškinimu, kad nuramintų adresatą, leisdamas jam suprasti tokio nuosprendžio pagrindą.
7. Al-Kadi sakė: remdamiesi analogija, mokslininkai nusprendė, kad tai taikoma ir kitoms vietoms, kur žmonės renkasi maldai, pavyzdžiui, Eid maldos vietai, laidotuvėms ir panašioms garbinimo vietoms. Tas pats galioja žinių ir Allaho prisiminimo susirinkimams, šventėms ir pan. Tačiau tai netaikoma turgavietėms ir panašioms vietoms.
8. Islamo mokslininkai teigia, kad šis hadisas liudija: asmeniui, kuris valgė česnaką ar panašaus kvapo produktus, draudžiama įžengti į mečetę – net jei joje nėra žmonių, nes mečetė yra angelų buveinė, o tai atitinka bendrą hadiso prasmę.