Hadithas: „Kas prisiekia patikėtiniu (amāna), tas nėra iš mūsų.“

عَنْ بُرَيْدَةَ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«مَنْ حَلَفَ بِالْأَمَانَةِ فَلَيْسَ مِنَّا».
[صحيح] - [رواه أبو داود وأحمد] - [سنن أبي داود: 3253]

Buraida (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kas prisiekia patikėtiniu (amāna), tas nėra iš mūsų.“
[Sachych] - [Perdavė Abu Daūd ir Achmed] - [Sunan Abi-Daūd - 3253]

Paaiškinimas

Pranašas ﷺ uždraudė prisiekti amana (patikėtiniu, patikėta atsakomybe ar garbe), perspėjo dėl to ir pasakė, kad toks žmogus „nėra iš mūsų

Iš hadiso privalumų

1. Draudžiama prisiekti kuo nors kitu, išskyrus Visagalį Allahą. Tai apima ir prisiekimą amana (patikėta atsakomybe, ištikimybe ar garbe), nes toks prisiekimas priskiriamas mažajam širkui (politeizmu).
2. Amāna (patikėta atsakomybė) apima paklusnumą, garbinimą, saugojimui patikėtą turtą, pinigus ir suteiktą saugumo garantiją.
3. Priesaika galioja tik tada, kai prisiekiama Allahu arba kuriuo nors Jo vardu ar savybe.
4. Al-Khatabi sakė: draudimas čia tikriausiai remiasi Jo įsakymu, kad prisiekti reikia Allahu ir Jo savybėmis, o patikėta atsakomybė nėra iš Jo savybių; tai yra vienas iš Jo įsakymų ir dalykų, kuriuos Jis padarė privalomais. Todėl tai draudžiama, nes tai reikštų lygybę tarp atsakomybės (amana) ir Visagalio Allaho vardų bei savybių.