Hadithas: „Negalima daryti žalos apskritai ir negalima daryti žalos atsakant.“

عَنْ أَبِي سَعِيدٍ سَعْدِ بْنِ مَالِكِ بْنِ سِنَانٍ الخُدْرِيّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«لَا ضَرَرَ وَلَا ضِرَارَ».
[حسن] - [رواه ابن ماجه، والدارقطني، وغيرهما مسندًا] - [الأربعون النووية: 32]

Abu Said Sad Ibn Malik Ibn Sinan Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Negalima daryti žalos apskritai ir negalima daryti žalos atsakant.“
[Chasan] - [رواه ابن ماجه والدارقطني وغيرهما مسندًا] - [الأربعون النووية - 32]

Paaiškinimas

Pranašas paaiškino, kad būtina atitolinti žalą bet kokia forma nuo savęs ir kitų žmonių. Jis mokė, kad niekam nėra leidžiama daryti žalos tiek sau, tiek kitiems. Taip pat negalima atsakyti į žalą darant žalą, nes žalą galima pašalinti tik per atpildą, neviršijant ribų.

Iš hadiso privalumų

1. Draudžiama į žalą reaguoti didesne žala.
2. Allahas Savo tarnams neįsakė nieko, kas jiems būtų žalinga.
3. Šis hadisas yra pagrindas draudimui daryti žalą apskritai arba atsakant (kaip kerštas), nesvarbu ar žodžiu, veiksmu, ar neveikimu.
4. Viena iš šariato taisyklių yra ta, kad „žala turi būti pašalinta“, nes šariatas nepritaria žalojimui ir jį smerkia.