Hadithas: Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:||„Jei žmonėms būtų suteikta viskas, ko jie reikalauja, kai kurie norėtų (kitų) žmonių turto ir kraujo. Tačiau įrodymų pateikimas tenka ieškovui, o priesaika – tam, kuris neigia kaltinimą.“
عَن ابنِ عباسٍ رضي الله عنهما أنَّ رسولَ اللهِ صلي الله عليه وسلم قال:
«لَو يُعطَى النّاسُ بدَعواهُم لادَّعَى رِجالٌ أموالَ قَومٍ ودِماءَهُم، لَكِنَّ البَيِّنَةَ على المُدَّعِى، واليَمينَ على مَن أنكَرَ».
[حسن] - [رواه البيهقي، وغيره هكذا، وبعضه في الصحيحين] - [الأربعون النووية: 33]
المزيــد ...
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Jei žmonėms būtų suteikta viskas, ko jie reikalauja, kai kurie norėtų (kitų) žmonių turto ir kraujo. Tačiau įrodymų pateikimas tenka ieškovui, o priesaika – tam, kuris neigia kaltinimą.“
[Chasan] - [رواه البيهقي وغيره هكذا وبعضه في الصحيحين] - [الأربعون النووية - 33]
Pranašas atkreipė dėmesį, kad jei žmonėms būtų suteikta tai, ką jie teigia tik remdamiesi savo pareiškimais, be įrodymų ar liudijimų, kai kurie reikalautų kitų turto ir gyvybių. Tačiau reikalaujantis asmuo turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą. Jei įrodymų trūksta, reikalavimas perduodamas atsakovui, ir jei jis jį paneigia, atsakovas privalo prisiekti, po to jis išteisinamas.
Iš hadiso privalumų
- Ibn Dakik Al-Eid sakė: „Šis hadisas yra vienas iš pagrindinių teisminių sprendimų principų ir geriausia priemonė, kai kyla ginčai ir konfliktai.“
- Šariatas buvo duotas tam, kad apsaugotų žmonių turtą ir gyvybes nuo piktnaudžiavimo.
- Teisėjas turėtų priimti sprendimą ne remdamasis savo žiniomis, o remdamasis aiškiais įrodymais.
- Jei kas nors pateikia teiginius be įrodymų, jie turi būti atmesti, nesvarbu, ar tai susiję su teisėmis, sandoriais ar tikėjimo bei žinių klausimais.