Hadithas: „Palikite mane ramybėje, kaip aš palieku jus. Iš tiesų, buvusius prieš jus sunaikino tai, kad jie uždavinėjo klausimus ir nesutiko su savo pranašais

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه عَنِ النَّبِيِّ صلى الله عليه وسلم قَالَ:
«دَعُونِي مَا تَرَكْتُكُمْ، إِنَّمَا هَلَكَ مَنْ كَانَ قَبْلَكُمْ بِسُؤَالِهِمْ وَاخْتِلَافِهِمْ عَلَى أَنْبِيَائِهِمْ، فَإِذَا نَهَيْتُكُمْ عَنْ شَيْءٍ فَاجْتَنِبُوهُ، وَإِذَا أَمَرْتُكُمْ بِأَمْرٍ فَأْتُوا مِنْهُ مَا اسْتَطَعْتُمْ».
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح البخاري: 7288]

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Palikite mane ramybėje, kaip aš palieku jus. Iš tiesų, buvusius prieš jus sunaikino tai, kad jie uždavinėjo klausimus ir nesutiko su savo pranašais. Taigi, jei aš jums ką nors uždraudžiu, venkite to, o jei jums ką nors įsakau, darykite tai, kiek galite.“
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Al-Bukhari - 7288]

Paaiškinimas

Pranašas minėjo, kad šariato nuostatai skirstomi į tris kategorijas: tai, kas neaptarta, draudimai ir įsakymai.
Dėl pirmojo: šariatas jo nenagrinėja, nes nėra jokio sprendimo, o taisyklė yra tokia: jei nėra sprendimo, nėra įsipareigojimo. Pranašo gyvenimo metu buvo negalima klausti apie tai, kas dar neįvyko, baiminantis, kad tai gali tapti privaloma arba uždrausta per apreiškimą (vahi), nes Allahas iš gailestingumo Savo vergams paliko tai neaptarta. Kita vertus, po Pranašo mirties, jei klausimas užduodamas siekiant gauti informaciją arba sužinoti, ką reikia iš religijos, tai ne tik leistina, bet ir privaloma. Tačiau jei klausimas užduodamas dėl užsispyrimo, tokio klausimo reikėtų vengti. Būtent apie tai kalbama hadise, nes tai gali privesti prie to, kas nutiko Izraelio vaikams, kai jiems buvo įsakyta paskersti karvę. Jiems būtų pakakę paklusti įsakymui paskerdžiant bet kokią karvę, bet kanadgi jie užsispyrė, jiems buvo apsunkinta.
Antra: draudimai - tai viskas, už ką žmogus apdovanojamas, jei to atsisako ir baudžiamas už tai, jei daro. Taigi visų draudimų reikia vengti.
Trečia: įsakymai - tai viskas, už ką žmogus apdovanojamas, jei tai daro, ir baudžiamas, jei to atsisako. Įsakymai turi būti atliekami kuo geriausiai.

Iš hadiso privalumų

1. Žmonės turėtų užsiimti tuo, kas svarbu ir būtina, palikdami tai, ko iš karto nereikia, ir neužsiimti klausinėjimu apie tai, kas dar neįvyko.
2. Draudžiama užduoti klausimus, kurie gali sukelti sudėtingumą ir atverti duris įtartiniems klausimams, dėl kurių gali labai skirtis nuomonės.
3. Įsakoma vengti visų draudimų, nes jų vengimas nesukelia jokių sunkumų, todėl čia draudimas yra bendras.
4. Įsakoma vykdyti nurodymus pagal galimybes, nes tai gali būti susiję su sunkumais arba žmogus gali būti nepajėgus to padaryti. Vadinasi, įsakymas čia priklauso nuo galimybių.
5. Draudimas užduoti per daug klausimų. Islamo mokslininkai klausimus skirstė į dvi kategorijas: Pirma - klausimai, kuriais siekiama sužinoti, ko žmogui reikia iš religijos. Tokio pobūdžio klausimai yra privalomi, ir to pavyzdys yra kompanjonų klausimai. Antra - klausimai, kurie užduodami dėl užsispyrimo, ir jie yra draudžiami.
6. Įspėti bendruomenę (ummah), kad neprieštarautų savo Pranašui, kaip tai darė ankstesnės tautos.
7. Dažnas klausinėjimas apie tai, kas nebūtina, ir nesutikimas su pranašais veda į pražūtį, ypač kai klausiama apie tai, kas nepasiekiama, pavyzdžiui, apie neregimus dalykus, kurių niekas nežino, išskyrus Allahą, ir apie įvykius, vykstančius Paskutiniojo teismo dieną.
8. Draudimas klausti apie itin sunkius dalykus. Al-Avzai sakė: „Allahas, nusprendęs atimti iš Savo vergo žinojimo palaimą, verčia jį kalbėti netiesą, ir iš tikrųjų pastebėjau, kad tokie žmonės mažiausiai išmano.“ Ibn Vahb sakė: „Girdėjau Malik sakant: „Ginčai dėl žinių užgesina pažinimo šviesą širdyje“.“