عَنِ النُّعْمَانِ بْنِ بَشِيرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«مَثَلُ القَائِمِ عَلَى حُدُودِ اللَّهِ وَالوَاقِعِ فِيهَا، كَمَثَلِ قَوْمٍ اسْتَهَمُوا عَلَى سَفِينَةٍ، فَأَصَابَ بَعْضُهُمْ أَعْلاَهَا وَبَعْضُهُمْ أَسْفَلَهَا، فَكَانَ الَّذِينَ فِي أَسْفَلِهَا إِذَا اسْتَقَوْا مِنَ المَاءِ مَرُّوا عَلَى مَنْ فَوْقَهُمْ، فَقَالُوا: لَوْ أَنَّا خَرَقْنَا فِي نَصِيبِنَا خَرْقًا وَلَمْ نُؤْذِ مَنْ فَوْقَنَا، فَإِنْ يَتْرُكُوهُمْ وَمَا أَرَادُوا هَلَكُوا جَمِيعًا، وَإِنْ أَخَذُوا عَلَى أَيْدِيهِمْ نَجَوْا، وَنَجَوْا جَمِيعًا».
المزيد
An-Numan Ibn Bašir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Pavyzdys to, kuris laikosi Allaho nustatytų ribų, ir to, kuris jas peržengia, yra kaip pavyzdys žmonių, kurie įlipo į laivą. Vieni jų pateko į viršutinį denį, kiti - į apatinį. Kai apatiniame denyje esantiems prireikdavo vandens, jie turėdavo praeiti pro tuos, kurie buvo virš jų, todėl jie tarė: „Jeigu tik galėtume padaryti skylę savo denyje, kad netrukdytume esantiems virš mūsų.“ Jei kiti leis jiems daryti tai, ką nori, jie visi žus, bet jei sustabdys, išliks visi.“