عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه أَنَّ رَسُولَ اللهِ صلى الله عليه وسلم قَالَ:
«إِذَا مَاتَ الْإِنْسَانُ انْقَطَعَ عَنْهُ عَمَلُهُ إِلَّا مِنْ ثَلَاثَةٍ: إِلَّا مِنْ صَدَقَةٍ جَارِيَةٍ، أَوْ عِلْمٍ يُنْتَفَعُ بِهِ، أَوْ وَلَدٍ صَالِحٍ يَدْعُو لَهُ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 1631]
المزيــد ...
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kai žmogus miršta, visi jo darbai nutrūksta, išskyrus tris: nuolatinę (tęstinę) labdarą, žinias, iš kurių kiti semiasi naudos, ir pamaldų vaiką, kuris meldžiasi už jį.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 1631]
Pranašas pranešė, kad žmogaus darbai sustoja, kai jis miršta. Po mirties jam nėra užrašomi geri darbai, išskyrus šiuos tris dalykus, nes jis buvo jų priežastis:
Pirmas: labdara, kurios atlygis yra nuolatinis, pastovus ir nenutrūkstamas, kaip pavyzdžiui, palikimas, mečečių statymas, šulinių kasimas ir kt.
Antras: žinios, iš kurių žmonės gauna naudos, kaip knygų rašymas arba žinių perdavimas kitam asmeniui, kuris jas irgi platina po mokytojo mirties.
Trečias: pamaldus, tikintis vaikas, kuris meldžiasi už savo tėvus.