عَنْ أَبَي قَتَادَةَ رضي الله عنه أنَّهُ طَلَبَ غَرِيمًا لَهُ، فَتَوَارَى عَنْهُ ثُمَّ وَجَدَهُ، فَقَالَ: إِنِّي مُعْسِرٌ، فَقَالَ: آللَّهِ؟ قَالَ: آللَّهِ؟ قَالَ: فَإِنِّي سَمِعْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ:
«مَنْ سَرَّهُ أَنْ يُنْجِيَهُ اللهُ مِنْ كُرَبِ يَوْمِ الْقِيَامَةِ فَلْيُنَفِّسْ عَنْ مُعْسِرٍ أَوْ يَضَعْ عَنْهُ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 1563]
المزيــد ...
Abu Qatada (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad ieškojo savo skolininko, kuris nuo jo slėpėsi. Kai jį surado, šis pasakė: „Aš esu nemokus.“ Jis paklausė: „Prisieki Allahu?“ Tas atsakė: „Prisiekiu Allahu.“ Tada Abu Qatada pasakė: „Iš tiesų, girdėjau, kaip Allaho Pasiuntinys, ramybė ir Allaho palaima jam, sakė:
„Kas nori, kad Allahas jį išgelbėtų nuo Teismo dienos kančių, tegu suteikia atidėjimą nemokiam skolininkui arba atleidžia jam skolą.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 1563]
Abu Qatada Al-Ansari ieškojo savo skolininko, kuris nuo jo slėpėsi. Kai jį surado, skolininkas pasakė: „Aš esu nemokus ir neturiu pinigų grąžinti tau skolos.“
Abu Qatada paprašė jo prisiekti Allahu, kad jis neturi pinigų.
Ir vyras prisiekė Allahu, kad sako tiesą.
Tuomet Abu Qatada pasakė, kad girdėjo Pranašą sakant:
Kas trokšta ir džiaugiasi, kad Allahas jį išgelbėtų nuo kančių, išbandymų ir siaubų Teismo dieną, tegu suteikia nemokiam žmogui palengvėjimą, atidėdamas ar nukeldamas skolos grąžinimą, arba sumažina skolą ar ją visiškai panaikina.