عَنْ عَمَّارِ بنِ ياسِرٍ رضي الله عنه قال:
بَعَثَنِي رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي حَاجَةٍ، فَأَجْنَبْتُ فَلَمْ أَجِدِ الْمَاءَ، فَتَمَرَّغْتُ فِي الصَّعِيدِ كَمَا تَمَرَّغُ الدَّابَّةُ ثُمَّ أَتَيْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، فَذَكَرْتُ ذَلِكَ لَهُ فَقَالَ: «إِنَّمَا كَانَ يَكْفِيكَ أَنْ تَقُولَ بِيَدَيْكَ هَكَذَا» ثُمَّ ضَرَبَ بِيَدَيْهِ الْأَرْضَ ضَرْبَةً وَاحِدَةً، ثُمَّ مَسَحَ الشِّمَالَ عَلَى الْيَمِينِ، وَظَاهِرَ كَفَّيْهِ وَوَجْهَهُ.
المزيد
Ammar Ibn Jasir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Vieną kartą Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) išsiuntė mane vienam reikalui, o aš buvau džanaba būsenoje (esant didžiajam ritualiniam nešvarumui) ir neradau vandens. Taigi, aš išsivoliojau žemėse kaip gyvulys, tada priėjau prie Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) ir jam apie tai papasakojau. Jis pasakė: „Tau būtų pakakę tai padaryti vien rankomis.“ Tada jis vieną kartą rankomis trenkė į žemę, kaire nuvalė dešinę ranką, išorinę rankų pusę ir veidą.
