عَنْ حُذَيْفَةَ رضي الله عنه قَالَ:
كُنْتُ مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَانْتَهَى إِلَى سُبَاطَةِ قَوْمٍ، فَبَالَ قَائِمًا، فَتَنَحَّيْتُ فَقَالَ: «ادْنُهْ» فَدَنَوْتُ حَتَّى قُمْتُ عِنْدَ عَقِبَيْهِ فَتَوَضَّأَ فَمَسَحَ عَلَى خُفَّيْهِ.
[صحيح] - [متفق عليه] - [صحيح مسلم: 273]
المزيــد ...
Huzaifa (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Buvau su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam), kai jis atėjo į žmonių galinį kiemą ir stovėdamas nusišlapino. Nuėjau į šoną, bet jis pasakė: „Prisiartink.“ Taigi, aš priartėjau, kol atsistojau jam už nugaros. Tada jis atliko vudu (ritualinį apsiprausimą) ir perbraukė rankomis per odines kojines.
[Sachych] - [Bendru sutarimu] - [Sachych Muslim - 273]
Huzaifah Ibn Al-Jaman pranešė, kad jis buvo su Pranašu, kuris norėjo nusišlapinti ir todėl nuėjo į žmonių galinį kiemą (vietą, kur mėtėsi šiušklės ir iš namų iššluotos dulkės). Jis šlapinosi stovėdamas, nors dažniausiai šlapindavosi sėdėdamas.
Huzaifah pasitraukė, bet Pranašas jam liepė ateiti arčiau, taigi jis prisiartino iki tol, kol atsistojo už jo kulnų, kad būtų jam tarsi priedanga ir neleistų kitiems jo matyti tokioje padėtyje.
Tada Pranašas atliko vudu ir, pasiekęs kojų plovimą, perbraukė per abu savo khuff - batus iš minkštos odos ir pan., dengiančius kulnus - jų nenusimovęs.