عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«إِذَا شَكَّ أَحَدُكُمْ فِي صَلَاتِهِ، فَلَمْ يَدْرِ كَمْ صَلَّى ثَلَاثًا أَمْ أَرْبَعًا، فَلْيَطْرَحِ الشَّكَّ، وَلْيَبْنِ عَلَى مَا اسْتَيْقَنَ، ثُمَّ يَسْجُدُ سَجْدَتَيْنِ قَبْلَ أَنْ يُسَلِّمَ، فَإِنْ كَانَ صَلَّى خَمْسًا شَفَعْنَ لَهُ صَلَاتَهُ، وَإِنْ كَانَ صَلَّى إِتْمَامًا لِأَرْبَعٍ كَانَتَا تَرْغِيمًا لِلشَّيْطَانِ».
[صحيح] - [رواه مسلم] - [صحيح مسلم: 571]
المزيــد ...
Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Kai kas nors iš jūsų abejoja dėl savo maldos, nežinodamas, kiek rakatų meldėsi, tris ar keturis, tegul išsklaido abejones ir remiasi tuo, kuo yra tikras. Tada prieš taslim atlieka du nusilenkimus (sudžud). Jei jis meldėsi penkis, tai padarys jo maldą teisingą, o jei jis meldėsi lygiai keturis, tai [du nusilenkimai] bus pažeminimas šėtonui.“
[Sachych] - [Perdavė Muslim] - [Sachych Muslim - 571]
Pranašas paaiškino, kad jei besimeldžiantis abejoja dėl savo maldos, nežinodamas kiek rakatų meldėsi, tris ar keturis, tegul atmeta didesnį skaičių, dėl kurio abejoja. Taigi trys yra skaičius, dėl kurio jis yra tikras, todėl jis atlieka ketvirtą rakatą, tada atlieka du sudžud prieš atlikdamas taslim (taikos pasveikinimą, kuriuo užbaigiama malda).
Jei jis iš tiesų atliko keturis rakatus, jie taps penkiais, o du užmiršimo sudžud (sahu) gale sudaro vieną rakatą, todėl bendra suma bus lyginė. Kita vertus, jei jis iš viso meldėsi keturis, įskaitant papildomą rakatą, tuomet jis atliko tai, kas jam privalu, be jokio pridėjimo ar trūkumo.
Šiuo atveju du užmiršumo sudžud atneš šėtonui pažeminimą ir pralaimėjimą bei atitolins jį nuo jo tikslo įgyvendinimo, nes jis sukėlė sumaištį dėl maldos ir bandė ją sugadinti. Tačiau žmogaus malda tapo pilna, kai jis pakluso Allahui Visagaliui per nusilenkimą (tai buvo tas pats veiksmas, kuriam šėtonas nepakluso, kai atsisakė nusilenkti pranašui Adomui).