عَنْ أَبَانَ بْنِ عُثْمَانَ قَالَ: سَمِعْتُ عُثْمَانَ ابْنِ عَفَّانَ رضي الله عنه يَقُولُ: سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ:
«مَنْ قَالَ بِسْمِ اللَّهِ الَّذِي لَا يَضُرُّ مَعَ اسْمِهِ شَيْءٌ، فِي الْأَرْضِ، وَلَا فِي السَّمَاءِ، وَهُوَ السَّمِيعُ الْعَلِيمُ، ثَلَاثَ مَرَّاتٍ، لَمْ تُصِبْهُ فَجْأَةُ بَلَاءٍ، حَتَّى يُصْبِحَ، وَمَنْ قَالَهَا حِينَ يُصْبِحُ ثَلَاثُ مَرَّاتٍ، لَمْ تُصِبْهُ فَجْأَةُ بَلَاءٍ حَتَّى يُمْسِيَ»، قَالَ: فَأَصَابَ أَبَانَ بْنَ عُثْمَانَ الْفَالِجُ، فَجَعَلَ الرَّجُلُ الَّذِي سَمِعَ مِنْهُ الْحَدِيثَ يَنْظُرُ إِلَيْهِ، فَقَالَ لَهُ: مَا لَكَ تَنْظُرُ إِلَيَّ؟ فَوَاللَّهِ مَا كَذَبْتُ عَلَى عُثْمَانَ، وَلَا كَذَبَ عُثْمَانُ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، وَلَكِنَّ الْيَوْمَ الَّذِي أَصَابَنِي فِيهِ مَا أَصَابَنِي غَضِبْتُ فَنَسِيتُ أَنْ أَقُولَهَا.
[صحيح] - [رواه أبو داود والترمذي وابن ماجه والنسائي في الكبرى وأحمد] - [سنن أبي داود: 5088]
المزيــد ...
Aban Ibn Usman pranešė, kad girdėjo Usman Ibn Afan (tebūnie Allahas juo patenkintas) sakant: girdėjau Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant:
«Kas tris kartus vakare ištars: „Vardan Allaho, kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje, nei danguje, ir Jis yra visa Girdintis, visa Žinantis.“, to neužklups staigi nelaimė iki ryto. O kas tai ištars tris kartus ryte – to neužklups nelaimė iki vakaro.» Aban Ibn Usman ištiko paralyžius, ir žmogus, išgirdęs iš jo šį hadisą, nustebęs pažvelgė į jį. Aban jam atsakė: „Kodėl taip į mane žiūri? Prisiekiu Allahu, aš nemelavau apie Usman, o jis nemelavo apie Pranašą. Tačiau tą dieną, kai su manimi nutiko ši nelaimė, buvau supykęs ir pamiršau ištarti šį maldavimą.“
[Sachych] - - [Sunan Abi-Daūd - 5088]
Pranašas paaiškino, kad tas, kuris kiekvieną rytą po saulėtekio ir kiekvieną vakarą prieš saulėlydį tris kartus ištars: „Bismilliah“ – prašydamas Allaho pagalbos ir apsaugos nuo bet kokios žalos, – „kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje“ – nuo nelaimių, vykstančių žemėje, – „nei danguje“ – nuo nelaimių, siunčiamų iš dangaus, – „ir Jis yra visa Girdintis, visa Žinantis“, – kuris girdi mūsų žodžius ir žino mūsų būsenas.
* Tas, kuris ištars šį maldavimą vakare, nebus netikėtai užkluptas nelaimės iki ryto. O tas, kuris jį ištars ryte, nebus netikėtai užkluptas nelaimės iki vakaro.
Aban Ibn Usman ištiko paralyžius – vienos kūno pusės nusilpimas. Žmogus, kuris išgirdo iš jo šį hadisą, pažvelgė į jį su nuostaba. Tada Aban pasakė: „Kodėl taip į mane žiūri? Prisiekiu Allahu, aš nemelavau apie Usman, o Usman nemelavo apie Pranašą. Tačiau tą dieną, kai mane ištiko ši nelaimė, buvau apimtas pykčio ir pamiršau ištarti šiuos žodžius.“