Hadithas: „Iš tiesų, atlygis už darbus priklauso nuo ketinimų, ir kiekvienas žmogus bus apdovanotas pagal tai, ką jis ketino

عَنْ أَمِيرِ المُؤْمِنِينَ أَبِي حَفْصٍ عُمَرَ بْنِ الخَطَّابِ رضي الله عنه قَالَ: سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ:
«إنَّمَا الأَعْمَالُ بِالنِّيَّاتِ، وَإِنَّمَا لِكُلِّ امْرِئٍ مَا نَوَى، فَمَنْ كَانَتْ هِجْرَتُهُ إلَى اللَّهِ وَرَسُولِهِ فَهِجْرَتُهُ إلَى اللَّهِ وَرَسُولِهِ، وَمَنْ كَانَتْ هِجْرَتُهُ لِدُنْيَا يُصِيبُهَا أَوْ امْرَأَةٍ يَنْكِحُهَا فَهِجْرَتُهُ إلَى مَا هَاجَرَ إلَيْهِ».
[صحيح] - [رواه إماما المحدثين أبو عبد الله محمد بن إسماعيل بن إبراهيم بن المغيرة بن بردزبه البخاري، وأبو الحسين مسلم بن الحجاج بن مسلم القشيري النيسابوري في صحيحيهما اللذين هما أصح الكتب المصنفة] - [الأربعون النووية: 1]

Tikinčiųjų vadas Abu Hafs Umar Ibn Al-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant:
„Iš tiesų, atlygis už darbus priklauso nuo ketinimų, ir kiekvienas žmogus bus apdovanotas pagal tai, ką jis ketino. Taigi, kas migruoja dėl Allaho ir Jo Pasiuntinio, tada jo migracija yra dėl Allaho ir Pasiuntinio. Ir tas, kurio migracija yra tam, kad pasiektų šio gyvenimo naudą arba vestų moterį, tada jo migracija skirta tam, dėl ko jis migravo.“
[Sachych] - [رواه إماما المحدثين أبو عبد الله محمد بن إسماعيل بن إبراهيم بن المغيرة بن بردزبه البخاري وأبو الحسين مسلم بن الحجاج بن مسلم القشيري النيسابوري في صحيحيهما اللذين هما أصح الكتب المصنفة] - [الأربعون النووية - 1]

Paaiškinimas

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paaiškino, kad visi poelgiai vertinami pagal ketinimą. Šis sprendimas paprastai taikomas visiems poelgiams, įskaitant garbinimo aktus ir sandorius. Taigi, tas, kuris savo gerais darbais siekia kokios nors žemiškos naudos, tą naudą pasieks, bet už tai nebus atlyginta. Ir tas, kuris padaro gerą darbą, ketindamas priartėti prie Visagalio Allaho, bus apdovanotas, net jei jo poelgis yra paprastas, pavyzdžiui, valgymas ir gėrimas.
Tada Pranašas pateikė pavyzdį, iliustruojantį ketinimo poveikį, nors abu poelgiai atrodo lygūs. Jis atkreipė dėmesį, kad jei žmogus migruoja palikdamas tėvynę su ketinimu gauti savo Viešpaties malonę, jo migracija yra pagal šariatą ir priimtina, už kurią jam bus atlyginta, atsižvelgiant į jo nuoširdų ketinimą. Tačiau jei žmogus migruoja siekdamas kokios nors pasaulietinės naudos, pavyzdžiui, turto, prestižo, verslo ar žmonos, jis iš savo migracijos pasieks tik tai, ką jis ketino, ir jam nebus suteiktas joks atlygis.

Iš hadiso privalumų

1. Hadisas ragina mus būti nuoširdžiais, nes Allahas priima tik tuos darbus, kurie skirti Jo labui.
2. Jei įsipareigojantis asmuo atlieka darbus, kurie turi būti padaryti, kad įgytų Allaho malonę pagal įprotį, jam už tai nebus jokio atlygio, nebent jis ketina tuo priartėti prie Allaho.
3. Būtent per ketinimą galima atskirti vienus garbinimo tipus nuo kitų ir atskirti garbinimą nuo įprastų veiksmų.