Hadithas: „Maldavimai (dua) tarp azano (kvietimo į maldą) ir ikamos (antrojo kvietimo į maldą) nėra atmetami.“

عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ:
«الدُّعَاءُ لاَ يُرَدُّ بَيْنَ الأَذَانِ وَالإِقَامَةِ».
[صحيح] - [رواه أبو داود والترمذي والنسائي] - [سنن الترمذي: 212]

Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Maldavimai (dua) tarp azano (kvietimo į maldą) ir ikamos (antrojo kvietimo į maldą) nėra atmetami.“
[Sachych] - [Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i] - [Sunan At-Tirmidhi - 212]

Paaiškinimas

Pranašas nurodė dua tarp azano ir ikamos vertę – ji nėra atmetama ir turi didelę tikimybę būti išklausyta, todėl šiuo metu reikėtų maldauti Allaho.

Iš hadiso privalumų

1. Šio laiko vertingumas maldavimo atžvilgiu.
2. Jei dua sakantis žmogus laikosi tinkamų maldavimo manierų, ieško tinkamiausių vietų ir laiko, vengia nepaklusnumo Allahui, saugosi įtartinų dalykų ir abejonių, bei turi gerų lūkesčių iš Allaho, tuomet jo dua verta būti išklausyta, jei Allahas panorės.
3. Al-Munavi sakė apie maldavimų išklausymą: tai reiškia – kai žmogus įvykdo visas maldavimo sąlygas, pagrindus ir tinkamas manieras, o jei ko nors iš to neįvykdo, jis turėtų kaltinti tik patį save.
4. Maldavimo išklausymas: arba žmogaus dua yra tuoj pat išpildoma, arba nuo jo atitraukiama panašaus dydžio nelaimė, arba dua jam kaupiama pomirtiniam pasauliui – ir visa tai priklauso nuo Allaho išminties ir malonės.