عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضِيَ اللهُ عَنْهُ قَالَ:
كَانَ أَهْلُ الْكِتَابِ يَقْرَؤُونَ التَّوْرَاةَ بِالْعِبْرَانِيَّةِ، وَيُفَسِّرُونَهَا بِالْعَرَبِيَّةِ لِأَهْلِ الْإِسْلَامِ، فَقَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «لَا تُصَدِّقُوا أَهْلَ الْكِتَابِ وَلَا تُكَذِّبُوهُمْ، وَقُولُوا: {آمَنَّا بِاللهِ وَمَا أُنْزِلَ إِلَيْنَا} [البقرة: 136] الْآيَةَ».
المزيد
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė sakęs:
Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys) skaitydavo Torą hebrajų kalba ir aiškino musulmonams arabiškai. Taigi, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Nei tikėkite, nei netikėkite Rašto žmonėmis, o pasakykite: {Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums apreikšta,} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:136].“
