Hadithas: „Berniuk! Iš tiesų, aš išmokysiu tave kelis žodžius. Prisimink Allahą ir Jis tave saugos. Prisimink Allahą ir surasi Jį prieš save. Kai prašai, prašyk Allaho, o kai prašai pagalbos, kreipkis į Jį

عَنْ أَبِي العَبَّاسِ، عَبْدِ الله بْنِ عَبَّاسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَ: كُنْت خَلْفَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَوْمًا، فَقَالَ:
«يَا غُلَامِ! إنِّي أُعَلِّمُك كَلِمَاتٍ: احْفَظِ اللَّهَ يَحْفَظْكَ، احْفَظِ الله تَجِدْهُ تُجَاهَكَ، إذَا سَأَلْتَ فَاسْأَلِ اللهَ، وَإِذَا اسْتَعَنْتَ فَاسْتَعِنْ بِاَللهِ، وَاعْلَمْ أَنَّ الأُمَّةَ لَوْ اجْتَمَعَتْ عَلَى أَنْ يَنْفَعُوكَ بِشَيْءٍ لَمْ يَنْفَعُوكَ إلَّا بِشَيْءٍ قَدْ كَتَبَهُ اللَّهُ لَكَ، وَإِنِ اجْتَمَعُوا عَلَى أَنْ يَضُرُّوكَ بِشَيْءٍ لَمْ يَضُرُّوكَ إلَّا بِشَيْءٍ قَدْ كَتَبَهُ اللَّهُ عَلَيْكَ؛ رُفِعَتِ الأَقْلَامُ، وَجَفَّتِ الصُّحُفُ». وَفِي رِوَايَةِ غَيْرِ التِّرْمِذِيِّ: «احْفَظِ اللهَ تَجِدْهُ أَمَامَكَ، تَعَرَّفْ إلَى اللهِ فِي الرَّخَاءِ يَعْرِفْكَ فِي الشِّدَّةِ، وَاعْلَمْ أَنَّ مَا أَخْطَأَكَ لَمْ يَكُنْ لِيُصِيبَكَ، وَمَا أَصَابَك لَمْ يَكُنْ لِيُخْطِئَكَ، وَاعْلَمْ أَنَّ النَّصْرَ مَعَ الصَّبْرِ، وَأَنْ الفَرَجَ مَعَ الكَرْبِ، وَأَنَّ مَعَ العُسْرِ يُسْرًا».
[صحيح] - [رواه الترمذي وغيره] - [الأربعون النووية: 19]

Abu Al-Abbas, Abdullah Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Vieną dieną aš buvau už Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam, (ant jojimo gyvūno), ir jis pasakė:
„Berniuk! Iš tiesų, aš išmokysiu tave kelis žodžius. Prisimink Allahą ir Jis tave saugos. Prisimink Allahą ir surasi Jį prieš save. Kai prašai, prašyk Allaho, o kai prašai pagalbos, kreipkis į Jį. Ir žinok, kad jei visi žmonės susirinktų, kad tau būtų naudos, jie nesuteiks tau naudos, išskyrus tai, ką tau paskyrė Allahas, o jei rinksis, kad tau pakenktų, jie tau nepakenks, išskyrus tai, ką Allahas įsakė. Plunksnos pakeltos ir lapai išdžiūvę.“
[Sachych] - [رواه الترمذي وغيره] - [الأربعون النووية - 19]

Paaiškinimas

Ibn Abbas pranešė, kad vieną dieną, būdamas mažu berniuku, keliavo už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), kai jis pasakė: Aš išmokysiu tave dalykų, kuriais Allahas atneš tau naudos: Būk dėmesingas Allahui, laikydamasis Jo įsakymų ir draudimų, kad Jis matytų tave užsiimantį garbinimu ir pamaldumu, o ne darant nuodėmes ir nusižengimus. Jei tai padarysi, tau bus už tai atlyginta - Allahas apsaugos tave nuo nemalonių dalykų šiame ir pomirtiniame pasaulyje ir palaikys tavo pastangas, kad ir kur eitum. Jei nori ko nors paprašyti, neprašyk niekieno kito, tik Allaho, nes Jis vienintelis atsako tiems, kurie prašo. Ir jei tau reikia pagalbos, ieškok pagalbos tik pas Allahą. Ir turi būti tikras, kad tau nebus jokios naudos, net jei visi žemės gyventojai susirinktų tau tai atnešti, nebent Allahas būtų tau tai numatęs iš anksto ir tau nenutiks jokios žalos, net jei visi žemės gyventojai susirinktų tau tai padaryti, nebent Allahas būtų tau tai numatęs iš anksto. Visagalis Allahas parašė ir iš anksto numatė šį reikalą pagal Savo išmintį ir žinias, ir viskas, ką Allahas parašė, negali būti pakeista. Tas, kuris prisimena Allahą, gerbdamas Jo įsakymus ir vengdamas Jo draudimų, tam Allahas yra arti, Jis žino Savo tarno padėtį, jam padeda ir palaiko. Kai žmogus paklūsta Allahui lengvais laikais, Allahas jam sunkiais laikais suteikia palengvinimą ir išeitį. Be to, kiekvienas tarnas turėtų būti patenkintas tuo, ką Allahas jam paskyrė – gera ar bloga. Sunkiu laikotarpiu ir per išbandymus tarnas turi būti kantrus, nes kantrybė yra palengvėjimo raktas. Kai kančia tampa didesnė, išgelbėjimas ateina iš Allaho, o kai užklumpa sunkumas, Allahas po jo atneša palengvėjimą.

Iš hadiso privalumų

1. Hadisas parodo, kaip svarbu mokyti vaikus religinių monoteizmo, etikos ir kitų svarbių dalykų.
2. Atlygis priklauso nuo poelgio rūšies.
3. Mes privalome pasitikėti ir pasikliauti tik Visagaliu Allahu. Jis yra geriausias reikalų Tvarkytojas.
4. Privalome tikėti ir būti patenkinti dieviškuoju įsakymu ir išankstiniu Allaho paskyrimu.
5. Kas nepaiso Allaho įsakymų, Allahas jį apleis ir neapsaugos.
6. Didžioji džiugi žinia yra ta, kad žmogus, kai jį ištinka sunkumas, turi laukti palengvėjimo.
7. Pagoda tikinčiajam, kai jį ištinka nelaimė arba kai jis praranda ką nors gero, slypi vienoje iš šių dviejų sakinių prasmių: „Žinok, kad tai, kas tave aplenkė, neturėjo tavęs pasiekti, o tai, kas tave pasiekė, negalėjo tavęs aplenkti.“ Pirmasis sakinys teikia paguodą, kai ištinka kas nors blogo, antrasis – kai prarandama kas nors gero.