عَنْ عَائِشَةَ رضي الله عنها:
أَنَّ رَجُلًا قَعَدَ بَيْنَ يَدَيِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ: يَا رَسُولَ اللهِ، إِنَّ لِي مَمْلُوكِينَ يَكْذِبُونَنِي وَيَخُونُونَنِي وَيَعْصُونَنِي، وَأَشْتُمُهُمْ وَأَضْرِبُهُمْ، فَكَيْفَ أَنَا مِنْهُمْ؟ قَالَ: «يُحْسَبُ مَا خَانُوكَ وَعَصَوْكَ وَكَذَّبُوكَ وَعِقَابُكَ إِيَّاهُمْ، فَإِنْ كَانَ عِقَابُكَ إِيَّاهُمْ بِقَدْرِ ذُنُوبِهِمْ كَانَ كَفَافًا، لَا لَكَ وَلَا عَلَيْكَ، وَإِنْ كَانَ عِقَابُكَ إِيَّاهُمْ دُونَ ذُنُوبِهِمْ كَانَ فَضْلًا لَكَ، وَإِنْ كَانَ عِقَابُكَ إِيَّاهُمْ فَوْقَ ذُنُوبِهِمُ اقْتُصَّ لَهُمْ مِنْكَ الْفَضْلُ»، قَالَ: فَتَنَحَّى الرَّجُلُ فَجَعَلَ يَبْكِي وَيَهْتِفُ، فَقَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «أَمَا تَقْرَأُ كِتَابَ اللهِ: {وَنَضَعُ الْمَوَازِينَ الْقِسْطَ لِيَوْمِ الْقِيَامَةِ فَلا تُظْلَمُ نَفْسٌ شَيْئًا}، الْآيَةَ»، فَقَالَ الرَّجُلُ: وَاللهِ يَا رَسُولَ اللهِ، مَا أَجِدُ لِي وَلهُمْ شَيْئًا خَيْرًا مِنْ مُفَارَقَتِهِمْ، أُشْهِدُكَ أَنَّهُمْ أَحْرَارٌ كُلُّهُمْ.
[ضعيف] - [رواه الترمذي] - [سنن الترمذي: 3165]
المزيــد ...
Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė:
Atėjo vienas vyras, atsisėdo priešais Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, aš turiu du vergus, kurie man meluoja, mane apgaudinėja ir nepaklūsta, o aš juos keikiu ir mušu. Taigi kokia mano byla dėl jų?“ Jis atsakė: „Tai, kokiu mastu jie tave išdavė bus vertinama pagal tai, kiek jie tau nepakluso, melavo ir išdavė bei kiek tu juos nubaudei. Jei tavo baudimas prilygs jų nuodėmėms, tai jie nieko neturi prieš tave. Jei tu juos nubaudei daugiau negu jų nuodėmės, dalis tavo gerų darbų atlygio bus iš tavęs atimta ir atiduota jiems.“ Vyras išėjo ir pradėjo garsiai verkti. Taigi Pasiuntinys pasakė: „Turėtum perskaityti, ką Allahas sako Savo Knygoje: { Ir Mes nustatysime teisingumo pusiausvyrą Prikėlimo Dieną, tada su niekuo nebus elgiamasi neteisingai niekame. Ir jei bus nors garstyčios sėklos svoris, Mes jį atnešime. Ir Pakankami Mes esame atsiskaityti.} [Koranas, sūra Pranašai 21:47].“ Po to vyras pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, prisiekiu Allahu, nematau nieko geresnio sau ir savo vergams, kaip atsisveikinti su jais. Paliudyk, kad jie visi yra laisvi.“
[Silpnas] - [Perdavė At-Tirmidhi] - [Sunan At-Tirmidhi - 3165]
Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasiskundė dėl blogo savo vergų elgesio, paminėdamas, kad jie jam meluoja, apgaudinėja ir nepaklūsta, tuo tarpu jis juos keikia ir drausmina mušdamas. Taigi, jis paklausė Pranašo apie jo būklę Teismo dieną už savo elgesį. Atsakydamas Pranašas pasakė: Kiek jie jus išdavė, nepakluso ir melavo, bus vertinama pagal tai, kiek jūs juos nubaudėte. Jei jų nuodėmės ir jūsų bausmė yra lygios, nieko tau ir jiems nebus. Bet jei tavo bausmė bus didesnė už jų nuodėmes, tu būsi atsakingas, o kažkiek iš tavo gerų darbų bus paimta ir atiduota vergams. Vyras nuėjo į šalį ir pradėjo garsiai verkti. Taigi Pasiuntinys jam tarė: Ar tu neskaitai Allaho Knygos: { Ir Mes nustatysime teisingumo pusiausvyrą Prikėlimo Dieną, tada su niekuo nebus elgiamasi neteisingai niekame. Ir jei bus nors garstyčios sėklos svoris, Mes jį atnešime. Ir Pakankami Mes esame atsiskaityti.} [Koranas, sūra Pranašai 21:47]. Paskutiniojo Teismo dieną niekas nebus nuskriaustas, o svarstyklės sąžiningai pasvers žmonių darbus. Taigi, vyras pasakė: Prisiekiu Allahu, o Pasiuntiny, aš nerandu nieko geresnio sau ir savo vergams, negu su jais išsiskirti. Paliudyk, kad jie visi yra laisvi dėl baimės Allaho bausmės.